Statistika rodo, kad šį sezoną padaugėjo mirties nuo gripo atvejų. Dar neatėjo pavasaris ir sergamumas laikosi aukštumoje, bet Lietuvoje jau užregistruotos 35 mirtys nuo gripo.

Palyginimui, 2023–2024 m. gripo sezoną iš viso fiksuoti 26 mirties nuo gripo atvejai. Mažesni mirštamumo rodikliai stebėti ir prieš COVID-19 pandemiją.

„Matome ir mirties atvejų nuo gripo didėjimą“, – dar sausio viduryje per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistė Ginreta Megelinskienė.

Jauniausia gripo auka šį sezoną priklausė 30–39 metų amžiaus grupei. Tačiau absoliuti dauguma – net 29 – mirusieji buvo 70 metų amžiaus arba vyresni, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.

[[ge:lrytas:lrytas:36379387]]

Gripo aukoms būdinga ir kita savybė – 30 jų buvo nepasiskiepijusios, o dar 2 asmenų skiepijimo būklė nežinoma.

Visgi, kokia situacija ligoninėse ir kodėl mirštamumas nuo gripo šį sezoną toks didelis? Apie tai Lrytas pasiteiravo gydytojų.

[[ge:lrytas:lrytas:36420340]][[ge:lrytas:lrytas:36468724]][[ge:lrytas:lrytas:36530854]][[ge:lrytas:lrytas:36560240]]

Pagerėjo gripo diagnostika

LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė paaiškino, kad per COVID-19 pandemiją gripo viruso cirkuliacija buvo beveik išnykusi, Tačiau pastaraisiais sezonais ėmė daugėti ir gripo atvejų, ir sunkių gripo pacientų.

„Galima sakyti, kad prieš tai kovidas buvo viską „užvaldęs“, o šiemet turime daugiausia gripo atvejų po pandemijos. Ir tame nėra nieko nuostabaus. Šiuo metu gripu sergančių suaugusiųjų stacionare turime kur kas daugiau nei kovido atvejų“, – Lrytas sakė A.Mickienė.

Šiemet išaugusį mirties atvejų nuo gripo skaičių ji sieja net tik su padidėjusiu sergamumu gripu bet ir su pagerėjusia infekcijos diagnostika. Pasak profesorės, pagerėjus diagnostikai statistika ėmė tiksliau atspindėti gripo naštą visuomenei.

„Per COVID-19 pandemiją žymiai dažniau pradėjome taikyti modernius testus tiek kovido, tiek gripo diagnostikai, jie dabar yra plačiai įdiegti į klinikinę praktiką. Kol moderni molekulinė diagnostika nebūdavo taikoma, mirties priežastimi dažniausiai būdavo įvardijamas tiesiog sunkus plaučių uždegimas, o dabar nustatoma kad tikroji priežastis yra gripo virusas.

Platesnis diagnostikos taikymas pradeda po truputį rodyti tikrąją situaciją, kokias pasekmes iš tikrųjų sukelia gripas“, – paaiškino A.Mickienė.

Antibiotikus vartoja per dažnai

Gydytoja akcentavo, kad į ligoninę guldomi tik komplikuoti gripo atvejai – kai pacientas turi plaučių pažeidimą arba jam reikalinga deguonies terapija ar specifiniai vaistai. Šiek tiek lengviau gripu susirgę žmonės hospitalizuojami, jeigu jų bendra organizmo būklė yra silpna, įvertinus, kad gripas bet kada gali įgauti agresyvią eigą.

[[ge:lrytas:lrytas:36574291]]

Profesorė patvirtino, kad šiemet neįprastai daug pacientų su atipiniu plaučių uždegimu.

„Mikoplazminė infekcija – dar vienas patogenas, kuris šiemet labai stipriai cirkuliuoja Lietuvoje ir visoje Europoje. Tai infekcijai yra būdingi pakilimai kas 4–5 metus, bet per pandemiją dėvėjome kaukes, laikėmės atstumų ir tam patogenui nebuvo kaip cirkuliuoti ir „stimuliuoti“ žmonių imuninę sistemą.

Ir dėl to šiemet yra labai daug atvejų. Daugiau nei 20 metų dirbu, bet tiek daug mikoplazminių pneumonijų arba mišrių pneumonijų nėra buvę“, – pasakojo A.Mickienė.

Dėl didelio sergamumo plaučių uždegimu vaistinės net pritrūko tam tikrų antibiotikų. Pasak gydytojos, bėda ir tai, kad antibiotikai skiriami per dažnai.

„Žmonės neturėtų patys sau nustatyti ligų. Tikrai nereikia taip dažnai gerti antibiotikus, kaip dabar pacientai juos vartoja. Žmonės labai mėgsta kliautis artimųjų patarimais, nes jie irgi sirgo, tai esą žino. Bet iš tikrųjų gydytojas turi nustatyti, ar reikalingi antibiotikai“, – pabrėžė A.Mickienė.

Paaugliams pasireiškia stiprus gerklės skausmas

LSMU Kauno ligoninės vaikų ligų gydytojas Darius Varaškevičius pastebi, kad prasidėjus mokinių atostogoms sumažėjo apsirgusių mažamečių srautas.

„Bet gripo atvejų yra nemažai. Dabar jau didėja sergamumas gripu B. Gruodį ir sausį dominavo gripas A, o dabar jau persivertė, vasarį vis dažniau būna gripas B, o gripo A mažėja. Natūralu, taip būna kiekvienais metais“, – Lrytas pasakojo D.Varaškevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:36575185]]

Gydytojas pridūrė, kad pastaruoju metu paaugliams gripas sukelia ypač stiprius gerklės skausmus, o mažesniems vaikams infekcija dažnai komplikuojasi į otitą ir plaučių uždegimą.

Atvejai, kai vaikas dėl gripo atsigula į ligoninę, tampa pamoka tėvams. „Mes visiems rekomenduojame paskiepyti atžalas nuo gripo. Nemaža dalis tų tėvų žada, kad kitais metais paskiepys savo vaikus, nes paskui nesinori, kad pasikartotų panaši liga“, – sakė D.Varaškevičius.

Pasak jo, dėl gripo į ligoninę gulasi įvairaus amžiaus vaikai. Sunkiai suserga ir 2 metų nesulaukę, bet liga pakerta ir paauglius, pavyzdžiui, vaikus nuo 10–12 metų ir vyresnius.

Ateina be kaukių, užkrečia kitus

Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus skubiosios medicinos gydytojas, laikinai einantis koordinatoriaus pareigas Karolis Kilčauskas, informavo, kad į skyrių kasdien atvyksta karščiuojančių ir gripu sergančių pacientų. Dažniausiai – vyresnio amžiaus žmonės.

[[ge:lrytas:lrytas:36575183]]

Į ligoninės skyrius guldomi vyresni, per 80 metų žmonės, sergantys gretutinėmis ligomis, dažniausiai neskiepyti nuo gripo. Vidaus ligų skyriuje yra trys gripu sergantys pacientai. Kai sergančiųjų padaugėja, skelbiamos ribojimo priemonės ir į skyrių neįleidžiami lankytojai.

Medikai pastebi, kad sloguojantys ir kosintys lankytojai ateina į skyrių be kaukių ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užkrečia kitus pacientus.

Per šių metų gripo sezoną tik pora gripo atvejų buvo diagnozuota jaunesniems, apie 50 metų amžiaus pacientams. Visi kiti – vyresni nei 80 metų amžiaus žmonės, sergantys demencija, cukralige ir kitomis gretutinėmis ligomis, dauguma – nepasiskiepiję nuo gripo.

Į Vaikų ligų klinikos Vaikų skubiosios pagalbos skyrių kasdien atvyksta karščiuojančių vaikų, kuriems diagnozuojamas ir gripas. Tačiau situacija valdoma, didelio ligonių srauto nėra, patikino RŠL atstovai.

[[ge:lrytas:lrytas:36574950]]

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Infekcinių ir odos ligų klinikos vadovė Jolanta Česienė patikino, kad įstaigos medikai dirba įprastu sezono ritmu ir nieko išskirtinio nefiksuoja.

„Jei šiandieną lygintume su pandemijos metais, kai gripo iš viso nebuvo, o žmonės sirgo tik COVID-19 infekcija, tada skaičiai iš tiesų būtų reikšmingi. Tačiau, jei kalbėsime apie įprastus metus, apie priešpandeminį laikotarpį, tikrai yra buvę kur kas daugiau hospitalizacijų, sudėtingų ligos atvejų nei šį sezoną. Negalėčiau pasakyti, kad šiemet gripas yra sudėtingesnis ar turintis daugiau komplikacijų, liūdnų pasekmių“, – sakė J.Česienė.

Ji pasakojo, kad nors gripas diagnozuojamas dažnai, tačiau didžiajai daliai žmonių nereikia hospitalizacijos. „Prasidėjus gripo sezonui nuolatos ligoninėje gydome ne daugiau 7 pacientų, kuriems nustatytas gripas. Vieną kitą atvejį gydėme Intensyviosios terapijos skyriuje, tačiau pacientų būklę lėmė ne tiek gripas, kiek gretutinės jo ligos“, – patikino KUL Infekcinių ir odos ligų klinikos vadovė.

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 162 žmonės.

Mirčių nuo gripo statistikoje – neįprasti skaičiai: gydytoja paaiškino, kas įvyko