VASAROK SU

žiniomis ir žvaigždėmis

Vasarą prenumeruok Lrytas
PREMIUM vos už 12,99 Eur metams
ir gauk bilietą į pasirinktą koncertą
Taujėnų dvare dovanų

Profesorė kelia raudoną vėliavą: širdies ligą išduoda vos keli simptomai – kas juos pražiopso, neišgyvena nė metų

2025 m. vasario 26 d. 19:24
„Širdies ligos mus baugina labiau, mes jaudinamės, pergyvename. Nes tai yra variklis, kuris turi turėti pakankamai degalų“, – sako gydytoja kardiologė, profesorė, medicinos mokslų daktarė Jolanta Laukaitienė.
Daugiau nuotraukų (4)
Medikai pataria profilaktiškai tirtis, žinoti savo cholesterolio rodiklį ir arterinį kraujospūdį. Kitaip simptomų galima daug metų nejausti, bet vieną dieną netikėtai sužinoti – su širdimi prasti reikalai.
Štai Lietuvoje šiuo metu gyvena net 150 tūkst. žmonių, kurie serga širdies nepakankamumu. Deja, pusė pacientų miršta per metus nuo diagnozės nustatymo. Net su onkologine liga žmonės gyvena daug ilgiau!
„Širdies nepakankamumu sergančio žmogaus prognozė yra prastesnė nei sergančiojo, sakykime, inkstų ar krūties vėžiu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo J.Laukaitienė.
Pasak jos, pacientų daugėja, nes visuomenė sensta, žmonės gyvena ilgiau, tačiau kartu ir užtarnauja daugiau lėtinių ligų. „Širdies nepakankamumas nėra atskira liga. Tai – ligos baigtis, kai sutrinka širdies funkcija“, – sakė J.Laukaitienė.
Todėl širdies nepakankamumu ypatingai dažnai serga žmonės, vyresni nei 75 metų. Bet rizikos grupei priskirti galima visus, kurie jau atšventė 50 metų jubiliejų.
Kokie simptomai?
Širdies nepakankamumas išsivysto kaip ūmios būklės – širdies raumens uždegimo, miokardo infarkto – ir lėtinių ligų: arterinės hipertenzijos, tachikardijos, įgytos arba įgimtos širdies ydos, anemijos, skydliaukės sutrikimų, inkstų funkcijos nepakankamumo.
Per pandemiją padaugėjo širdies nepakankamumo atvejų – paaiškėjo, kad šią būklę išprovokuoti gali koronavirusas.
Jauniems žmonėms širdies nepakankumas dažnėja, nes miokardo infarktą patyręs jaunuolis neatpažįsta simptomų arba netiki, kad gali būti užkluptas ūmios ligos. Jeigu jis skubiai nepatenka į medikų rankas, nukenčia širdies raumuo.
„Manau, tai bus epidemija. Laiku diagnozuoti širdies nepakankamumą irgi nėra paprasta, nes simptomai nėra specifiniai“, – pastebėjo J.Laukaitienė.
Nuovargis, įprasto fizinio krūvio metu arba ramybės būsenoje atsiradęs dusulys, kulkšnių tinimas, bendras silpnumas, pilvo pūtimas, išsiplėtusios kaklo venos – tipiškiausi širdies nepakankamumo požymiai.
Tačiau išvardinti simptomai būdingi ir kitoms ligoms. Remiantis jais, širdies nepakankamumą galima tik įtarti.
Lietuvoje jau dvejus metus šeimos gydytojai gali nemokamai paskirti kraujo tyrimą, kuris reikalingas širdies nepakankamumui diagnozuoti. Natriuretinio peptido (NT-proBNP) tyrimas padeda išaiškinti, ar įtartinus simptomus pajutęs žmogus neserga širdies nepakankamumu.
„Jeigu natriuretinio peptidai nėra padidėję, tada žinome, kad pacientas neturi širdies nepakankamumo ir nukreipiame jį kitam specialistui. Kaip daktaras Hausas, ieškome priežasties – plaučių ligos, anemija, galbūt skydliaukė, kepenų, inkstų ligos...“, – pasakojo J.Laukaitienė.
„Esame labai turtingi“ – vaistų yra
O kas jei kraujo tyrimas patvirtina įtarimus dėl širdies nepakankamumo? Tada šeimos gydytojas pacientą siunčia pas kardiologą, kad šis atliktų išsamesnius tyrimus ir įvertintų kaip dirba širdis.
Kai diagnozė pasitvirtina, medikai dar ieško širdies nepakankamumą sukėlusios priežasties. Nuo jos priklauso ir gydymas.
„Mes esame labai turtingi – turime puikius įrankius“, – nuramino J.Laukaitienė ir patikino, kad yra veiksmingų vaistų, kuriuos kompensuoja valstybė.
„Jie neleidžia progresuoti širdies nepakankamumui, net sąlygoja grįžtamąją remoduliaciją (...) puikūs vaistai veikia skirtingas grandis, sumuojasi jų poveikis, mes turime pagerėjimą. Tai iš tiesų įmanoma.
Netgi turime įrankį tiems pacientams, kuriems dažnai paūmėjimą širdies nepakankamumas. Liga tokia ir yra – tik atsisveikini su pacientu, o jis, žiūrėk, vėl stovi prie tavo durų. Širdies nepakankamumui būdinga banguota eiga. Buvo gerai, bet atsirado kažkoks veiksnys ir pacientas vėl pas mus“, – pasakojo J.Laukaitienė.
Širdies nepakankamumu sergantys žmonės išgirsta labai griežtas rekomendacijas dėl skysčių vartojimo. Per parą jų parašoma išgerti 1,5 litro vandens, bet ne daugiau.
Įsiskaičiuoja ir sriubos, arbata, obuolys, pomidoras, agurkas ir panašiai. Todėl nėra paprasta tiksliai įvertinti skysčių suvartojimą.
J.Laukaitienė prisiminė, kad jauniausiam jos pacientui su širdies nepakankamumo diagnoze buvo 19-ika metų. Vaikinas turėjo įgimtą širdies ydą, bet ligą išprovokavo ir nuovargis, fizinis krūvis bei alkoholis.
„Mes jam dovanojome 10 metų. Tai yra daug“, – sakė J.Laukaitienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.