Širdies vožtuvai veikia kaip vartai, reguliuojantys kraujo tėkmę tarp širdies kamerų ir didžiųjų kraujagyslių. Jie užtikrina, kad kraujas tekėtų tik viena kryptimi ir nebūtų atgalinės srovės, kas yra būtina efektyviam širdies darbui. Kai širdies vožtuvų funkcija sutrinka, gali pasireikšti dvi pagrindinės problemos: vožtuvo susiaurėjimas (stenozė) arba nesandarumas (regurgitacija).
Esant stenozei, kraujui tampa sunkiau pratekėti per susiaurėjusį vožtuvą, todėl širdis turi dirbti intensyviau, kad užtikrintų pakankamą kraujotaką. Nesandarumo atveju, kraujas iš dalies grįžta atgal – taip apkraunama širdis, kas ilgainiui gali lemti jos silpnėjimą.
„Tiek vožtuvo susiaurėjimas, tiek nesandarumas trikdo normalią širdies veiklą ir, jei nėra gydomi, gali sukelti rimtų komplikacijų: nuo širdies nepakankamumo iki pavojingų širdies ritmo sutrikimų, ar net staigios mirties,“ – sako Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Struktūrinių širdies ligų intervencijų sektoriaus vadovas, gydytojas kardiologas, medicinos mokslų daktaras Kasparas Briedis.
Dusulys, skausmas krūtinėje
Širdies vožtuvų ligos nustatomos pasitelkiant įvairius diagnostinius tyrimus, kurie padeda įvertinti vožtuvų struktūrą ir jų funkcinę būklę. Pirmasis žingsnis – išsami gydytojo apžiūra ir paciento apklausa, siekiant nustatyti simptomus, tokius kaip dusulys, krūtinės skausmas ar silpnumas.
Klausantis širdies stetoskopu, gydytojas gali išgirsti širdies ūžesius, kurie dažnai būna pirmasis vožtuvų ligų požymis.
Didelį vaidmenį diagnozuojant vožtuvų ligas Lietuvoje atlieka širdies echoskopijos tyrimas, kuris tampa vis plačiau prieinamas tiek pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, tiek specializuotuose centruose. Sudėtingesniais atvejais gali būti taikomi papildomi tyrimai: širdies kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas ar net širdies kateterizacija, siekiant gauti dar tikslesnės informacijos apie vožtuvų veiklą.
„Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje turime aukšto lygio kardiologinius centrus, kurie taiko pažangius diagnostikos metodus ir gali anksti nustatyti vožtuvų ligas, net jei pacientas nejaučia ryškių simptomų, – teigia kardiologas dr. K. Briedis. – Nors situacija gerėja, dar yra vietos tobulėti, ypač skatinant reguliarias profilaktines patikras vyresniems žmonėms ir rizikos grupių pacientams, kurie dažnai vožtuvų ligas nustato jau pažengusioje stadijoje. Ankstyva diagnozė leidžia ne tik pagerinti gydymo rezultatus, bet ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.“
Širdies vožtuvų ligos gali pasireikšti įvairiais simptomais. Dažniausiai – dusuliu fizinio krūvio metu arba net ramybės būsenoje, krūtinės skausmu, nuovargiu, galvos svaigimu ar net alpimo epizodais.
„Kai kuriems pacientams gali pasireikšti kojų tinimas, širdies plakimo pojūtis ar sumažėjęs fizinis pajėgumas. Įdomu tai, kad ankstyvose stadijose šie sutrikimai dažnai būna nepastebimi, todėl liga gali progresuoti tyliai“, – priduria gydytojas.
Rizikos veiksniai
Kardiologas dr. K. Briedis pastebi, kad didžiausią riziką susirgti širdies vožtuvų ligomis turi vyresni, nes su amžiumi vožtuvai natūraliai dėvisi, gali kalkėti ir prarasti elastingumą. Tačiau vožtuvų ligos nebūtinai yra tik vyresnių žmonių problema – įgimti vožtuvų defektai, pavyzdžiui, dviburis aortos vožtuvas, gali sukelti problemų ir jauniems.
Riziką didina ir tam tikros ligos: reumatinė širdies liga, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis ar ankstesnės infekcijos, kurios gali pažeisti vožtuvus: „Rūkymas, mažas fizinis aktyvumas ir nesubalansuota mityba taip pat gali netiesiogiai prisidėti prie vožtuvų ligų vystymosi, nes tai skatina širdies ir kraujagyslių sistemos žalingus procesus. Todėl ir svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus simptomus.“
Lietuvoje širdies vožtuvų ligos diagnozuojamos vis dažniau, ypač dėl gerėjančių diagnostikos galimybių ir didėjančio visuomenės sąmoningumo apie šias ligas.
Ankstyvose stadijose jos dažnai lieka nepastebėtos, nes simptomai gali būti neryškūs arba priskiriami kitoms sveikatos problemoms, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Visgi pastaraisiais metais stebimas teigiamas pokytis – vis daugiau pacientų kreipiasi į gydytojus dėl širdies veiklos sutrikimų, o šeimos gydytojai aktyviau nukreipia pacientus kardiologo apžiūrai.
Sunkios komplikacijos
Jeigu širdies vožtuvų sutrikimai nėra laiku nustatomi ir gydomi, liga gali progresuoti ir sukelti rimtų komplikacijų, kurios gali turėti įtakos ne tik širdies, bet ir viso organizmo veiklai.
Viena dažniausių pasekmių – širdies nepakankamumas, kai širdis nebegali efektyviai pumpuoti kraujo, o tai sukelia dusulį, nuolatinį nuovargį, skysčių kaupimąsi organizme ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Be to, ilgainiui gali išsivystyti rimti širdies ritmo sutrikimai (aritmijos), kurie didina insulto ir staigios širdinės mirties riziką.
Negydoma vožtuvų liga taip pat gali sukelti kitų organų pažeidimus, pavyzdžiui, inkstų funkcijos sutrikimus ar kepenų pažeidimą dėl nepakankamos kraujotakos.
„Pavojingiausia, kad kai kuriems pacientams pirmasis ligos signalinis įvykis gali būti net staigus kolapsas ar netikėtas gyvybei pavojingas įvykis, pavyzdžiui, širdies sustojimas,“ – įspėja gydytojas.
Laiku diagnozavus vožtuvų ligas, galima ne tik išvengti šių komplikacijų, bet ir taikyti mažiau invazyvius gydymo metodus, kurie yra saugesni ir veiksmingesni ankstyvose ligos stadijose. Dėl to labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei priklausote rizikos grupei.“
Pažangiausias gydymas
Vienas pažangiausių ir naujausių širdies vožtuvų ligų gydymo metodų yra kateterinė aortos vožtuvo implantacija (TAVI), kuri skirta aortos vožtuvo stenozei gydyti. TAVI procedūra atliekama per mažą pjūvį, dažniausiai kirkšnyje, įvedant kateterį su dirbtiniu vožtuvu iki širdies.
Naujasis vožtuvas įstatomas į vietą, kur jis pradeda veikti iškart, perimdamas seno pažeisto vožtuvo funkciją. Šis metodas yra ypač naudingas pacientams, kuriems dėl amžiaus ar kitų sveikatos sutrikimų būtų per didelė rizika atlikti tradicinę – atvirą širdies operaciją.
„TAVI procedūra suteikia galimybę greičiau atsigauti, nes pacientams nereikia ilgo pooperacinio laikotarpio, kaip po klasikinių širdies operacijų. Dažniausiai jie gali grįžti į įprastą gyvenimo ritmą per kelias dienas,“ – pažymi kardiologas dr. K. Briedis.
Šių metų sausio pabaigoje Kauno klinikose buvo atliktos pirmosios kateterinės dviburio (mitralinio) vožtuvo burių koregavimo procedūros, skirtos didelio laipsnio dviburio vožtuvo nesandarumui gydyti. Ši inovatyvi procedūra leidžia sutvirtinti nesandarias vožtuvo bures per minimaliai invazinį pjūvį.
Per pastarąjį dešimtmetį šios sistemos vis plačiau taikomos gydant pacientus, sergančius funkcinio, degeneracinio ar mišrios kilmės dviburio vožtuvo nesandarumu. Tai atspindi šiuolaikinės kardiologijos proveržį struktūrinių širdies ligų gydyme – pacientams siūlomi gydymo būdai, kurie yra saugesni, mažiau invazyvūs, todėl leidžia greičiau grįžti į kasdienį gyvenimą.
„Šios inovacijos rodo, kaip sparčiai vystosi širdies vožtuvų ligų gydymas, suteikiant naują viltį net ir sudėtingiausiems pacientams, – pabrėžia Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Struktūrinių širdies ligų intervencijų sektoriaus vadovas, dr. K. Briedis. – Dėl to svarbu ne tik laiku diagnozuoti ligas, bet ir konsultuotis su specialistais, kurie gali pasiūlyti pažangiausius gydymo sprendimus, pritaikytus individualiems paciento poreikiams.|“