Prieš šešerius metus jo gyvenimą supurtė vėžio diagnozę. Klastinga liga jau praeityje, tačiau savo kasdienybę pertvarkęs vyras naujų įpročių neatsisako – turi griežtą rutiną, per dieną surenka 25 tūkst. žingsnių, į restoranus nevaikšto, nes patį sveikiausią valgį pasigamina namie pats.
Buvo dvi naujienos – gera ir bloga
Vilnietis pasakoja iš pradžių pastebėjęs kraujingas išskyras, bet gydytojų kabinetų durų varstyti nepuolė. Tikriausiai, hemorojus, galvojo Arvydas.
„Nedrįsau eiti pas daktarus tokiais reikalais“, – prisipažįsta vilnietis. Juolab, kad nemalonius pojūčius malšindavo vaistinėje įsigytos žvakutės ir tepaliukai.
Bėda, ir šios priemonės ėmė neveikti. 2019 m. Arvydas sukaupė ryžtą ir pasipasakojo šeimos gydytojai. Šioji patarė atlikti slapto kraujavimo testą. Nieko nuostabaus, kad rezultatas buvo teigiamas.
Kitas žingsnis – kolonoskopija. Antakalnio poliklinikoje gydytojas konstatavo, kad storojoje žarnoje yra polipų, kuriuos reikės pašalinti. Kitaip šie dariniai gali supiktybėti.
„Į galvą stuktelėjo, kad reikia pradėti galvoti rimčiau“, – prisimena Arvydas.
Vyras skubiai užsiregistravo procedūrai, bet reikėjo šiek tiek palaukti eilėje. Galop iš gydytojo išgirdo, kad yra dvi naujienos – gera ir bloga.
Gera – polipus pavyko pašalinti, o bloga – kilo įtarimas dėl jų židinio. Po kelių dienų biopsija patvirtino piktybinio naviko diagnozę. Bet priekaištų medikams Arvydas neturi.
„Esu labai dėkingas. Daktarai buvo jautrūs, profesionaliai atsidavę, jautėsi pagarba žmogui“, – sako vilnietis.
Gydymas suveikė, operacijos nereikėjo
Po pirminių tyrimų medikai supažindino jį su tikslia diagnoze ir prognoze: storosios žarnos vėžys, antra stadija – tokiais atvejais 5 metus išgyvena 80 proc. pacientų.
„Buvo kaip žaibas iš giedro dangaus. Šalia sėdėjo žmona, laikė už rankos. Bet man akys iššoko, o širdis nukrito į kulnus“, – pasakoja Arvydas.
Chirurgai iš pradžių ketino auglį skubiai išpjauti ir nuteikė pacientą morališkai – po operacijos reikės gyventi su stoma. Nieko nepadarysi – nedėkinga naviko lokacija.
Tačiau gydytojų konsiliumas sprendimą pakeitė. Tebūnie, pirma, radiologinis ir chemoterapinis gydymas, o paskui, kas liks iš vėžio, bus galima išpjauti.
Arvydas žinojo, kad gydymas bus alinantis, bet iš pradžių pats nustebo – po pirmų kelių seansų jautėsi neblogai, turėjo jėgų ir žolę nupjauti didžiuliame hektaro ploto sklype. Tačiau ilgainiui energijos ėmė trūkti, vargino pykinimas ir viduriavimas.
Kai vilnietis atsigavo, gydytojai pasikvietė tyrimams, reikia pasižiūrėti, ar gydymas buvo veiksmingas.
Ir štai – stebuklas! Kompiuterinė tomografija vėžio nerado. Nuotraukose matėsi tik likęs randas, prapuolė net hemorojiniai mazgeliai.
Planuota operacija atšaukta ir Arvydui paskirtas aktyvus stebėjimas – kas kelis mėnesius vyras lankėsi pas gydytojus, tyrėsi biožymenis, kraują, ieškota ženklų, ar vėžys neatsinaujino.
Pernai rudenį gydytojai pranešė džiugią žinią – liga oficialiai pasiekė remisiją.
Valgo tik savo gamintą maistą
Ilgus metus Arvydas dirbo statybų sektoriuje, vadovaujančiose pareigose, tad daug energijos atimdavo darbas. Anuomet savo sveikata jis ypatingai nesirūpino – trūko laiko.
Išgirdęs onkologinės ligos diagnozę pasakė, kad dirbti daugiau nepajėgs, todėl traukiasi į ankstyvą pensiją: „Pamačiau, kad nuolatinis bėgimas ne į naudą – reikia keistis, gyventi kitaip.“
Dar prieš vėžio diagnozę jis sirgo antro tipo diabetu, turėjo padidėjusį cholesterolį, net buvo atliktas širdies stentavimas.
Onkologinė liga paskatino vyrą permąstyti savo gyvenseną: dabar yra lentynų, pro kurias parduotuvėje Arvydas praeina galvos nepasukęs, o kiekvieną valgį jis gaminasi namie pats, nors anksčiau nebuvo dažnas svečias prie puodų.
„Per vieną dieną neprisitaikiau, ko man reikia. Ieškojimai truko maždaug pusmetį, gal 8 mėnesius. Tikrinau, kas tinka mano organizmui, kokie dalykai veikia. Ne viskas, ką siūlė onkologų dietos, tiko man konkrečiai, sau pritaikiau gal 50 proc.“, – pasakoja Arvydas ir priduria, kad išminties sėmėsi iš knygų.
Pasak jo, ir aplinka turi būti pozityvi. Save reikia apsisupti šeimos nariais ir draugais, kurie transliuoja džiugias emocijas. Socialiniuose tinkluose Arvydas eilę žmonių pašalino iš savo draugų sąrašo, atsiribojo nuo informacinio triukšmo, erzinančių negatyvių naujienų.
Fizinį aktyvumą Arvydas pamėgo taip stipriai, kad per dieną suvaikščiodavo 20–30 kilometrų. Gal perlenkė lazdą – neatlaikė sąnariai. Todėl dabar kasdien nueina bent 10 kilometrų, pasivaikščiojimas gryname ore trunka apie 2 valandas.
„Bet nevaikščioti yra didesnė blogybė“, – patikina Arvydas.
Ir namie jis nedrybso ant fotelio, sako, kad negali ilgiau nei pusę valandos vienoje vietoje nusėdėti.
Graži pakuotė neneša gėrio
Arvydas – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) pacientų gidas, laisvu laiku jis bendrauja su žmonėmis, kurie neseniai išgirdo vėžio diagnozę. Neretai jie skundžiasi patiriantys didelį stresą, klausia kas laukia gydymo kelyje, teiraujasi dėl mitybos.
„Yra šiokia tokia patirtis. Todėl mėginu atsargiai ja pasidalinti, bet jokiu būdu nepradedu vadovauti, kaip žmogus turėtų elgtis, ką valgyti“, – sako Arvydas ir pabrėžia, kad kiekvienas turi atrasti, kas tinka jam asmeniškai.
Polinkiu į sveiką mitybą pavyko užkrėsti ir šeimos narius. Pasak Arvydo, atėjo supratimas, kad graži produkto pakuotė neneša gėrio – būtina skaityti jo sudėtį.
Vyras neperka saldintų gaiviųjų gėrimų ir bet ko, kas turi pridėtinio cukraus. Anksčiau tokiais dalykais gal ir nepiktnaudžiavo, bet dabar į greito maisto restoranų ir kitų pavalgymo vietų pusę išvis nežiūri.
„Ten nuėjęs aš neturiu, ką valgyti. Tokiose vietose maistas nėra gerai paruošiamas“, – patikina Arvydas.
Stebisi net gydytojai
Jis taip pat atsisakė ir pieno produktų, o patiekalų beveik nekepa: žuvį, veršieną, kalakutieną ir paukštieną verda garuose. Be riebalų, tik su žolelėmis galima ir ką gardesnio orkaitėje išsikepti.
„Jeigu sustosi, leisi pasireikšti savo vidiniam silpnumui, bus labai greitas kelias ligai sugrįžti“, – pabrėžia Arvydas.
Ir kaip? Vyras sako, kad gydytojus stebina sumažėję jo cholesterolio rodikliai. Be priekaištų pavyko sukontroliuoti ir gliukozės koncentraciją kraujyje.
„Kiaulienos nevalgau, o raudonos mėsos kepsnių skonį išvis pamiršau“, – pasakoja Arvydas.
Kai susirūpino sveikata, vyras ir rūkyti metė. Sako, dabar visai netrūksta cigarečių.
Vyrui širdį skauda dėl jaunosios kartos paklydimų. Pasidaro nejauku, kai mato pilnus barus.
„Klausykite, ką gydytojai sako, neuždelskite apsilankyti, jei savijauta negera, rūpinkitės savimi. Žmogaus organizmas yra labai stiprus, bet blogi sprendimai gali jį žymiai greičiau nualinti. Daug judėkime, skaitykime ir saugokime save“, – pataria Arvydas.