Fransio Kriko instituto mokslininkai teigia, kad surinkti duomenys gali padėti suprasti, kaip ir kodėl vystosi kraujo vėžys.
Tyrimo autoriai palygino į septintą gyvenimo dešimtį įkopusius vyrus. Pirmai grupei priskirti buvo žmonės, kurie 40 metų tris kartus per metus duodavo kraujo, o antrai grupei priklausė vyrai, kurie kraujo davė ne daugiau nei penkis kartus per visą gyvenimą.
Subtilūs genetiniai skirtumai rodo, kad dažni kraujo donorai mažiau linkę susirgti kraujo vėžiu. Kita vertus, kraujo donorystės idėjai įprastai atsiduoda geresnės sveikatos žmonės, o tai gali iškreipti bendrą vaizdą.
NKC skelbia pavojaus signalą: jeigu taip ir toliau – gali būti sunaudotos visos kraujo atsargos
Su amžiumi organizmo ląstelėse, taip pat ir kraujo, natūraliai atsiranda mutacijų, todėl didėja rizika susirgti tokiomis ligomis kaip vėžys.
Kai žmonės duoda kraujo, kamieninės ląstelės kaulų čiulpuose gamina naujas kraujo ląsteles, kurios pakeičia prarastą kraują, o tai gali lemti kamieninių ląstelių genetinę įvairovę.
Susiję straipsniai
Tyrimo autoriai nustatė, kad ir dažnų kraujo donorų, ir vos kelis kartus per gyvenimą jo aukojusių žmonių kraujyje buvo panašus natūralių genetinių mutacijų lygis.
Tačiau vieno tipo kamieninių ląstelių mutacijų dažnumas šiek tiek skyrėsi:
– 50 proc. dažnų kraujo donorų;
– 30 proc. nereguliarių kraujo donorų.
Atlikus laboratorinius tyrimus paaiškėjo, kad ši mutacija skyrėsi nuo kitų, susijusių su leukemija.
„Tai mutacijos tipas, kuris nėra siejamas su didele leukemijos išsivystymo rizika“, – sakė tyrimo autorius Hectoras Huerga Encabo.
Kai laboratorijoje pelėms buvo sušvirkštos šios žmogaus kraujo kamieninės ląstelės, paaiškėjo, kad jos gerai gamina raudonuosius kraujo kūnelius – tai teigiamas ženklas, paaiškino H.Encabo.
Planuoja didesnį tyrimą
Žurnale „Blood“ paskelbtas mokslinis tyrimas buvo atliktas kartu su Heidelbergo mokslininkais ir padedant Vokietijos Raudonojo Kryžiaus kraujo donorystės centrui.
Tačiau rezultatai neįrodo, kad kraujo donorystė sumažina ankstyvųjų kraujo vėžio mutacijų atsiradimo tikimybę.
„Gali būti, kad žmonės, duodantys kraujo, yra sveikesni, jie atitinka donorystės reikalavimus, ir tai atsispindi jų kraujo ląstelių klonuose“, – sakė vyresnysis autorius Dominique'as Bonnetas, vadovaujantis kamieninių ląstelių laboratorijai Fransio Kriko institute.
Mokslininkai turi naujų užmojų ir planuoja ištirti daug didesnio skaičiaus žmonių, įskaitant moteris, kraują.
Tyrimo rezultatai primena, kad maži kasdieniai dalykai, t. y. žmonių aplinka, taip pat jų amžius, daro įtaką jų audiniams ir kraujui, keičia kamienines ląsteles, sakė H.Encabo.
„Sveiko donoro efektas“
Tačiau abejonių kelia tyrimo principas. Pavyzdžiui, logiška, kad sveikesni žmonės dažniau tampa kraujo donorais.
„Dėl „sveiko donoro efekto“ sunku tirti donorų sveikatą apskritai“, – sakė Nacionalinės Anglijos sveikatos tarnybos (NHS) kraujo donorystės konsultantė medicinos docentė Lise Estcourt.
„Tačiau svarbiausia, kad žmonės pasirinko kraujo donorystę, norėdami padėti kitiems“, – pridūrė ji.
L.Estcourt pridūrė, kad dabartinės kraujo atsargos Anglijoje yra kritiškai mažos.
Donorų aukojamas kraujas yra be galo svarbus, nes jis naudojamas kraujo komponentams – eritrocitams, trombocitams, šviežiai užšaldytai plazmai gaminti. Jų reikia ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems ir įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms.
Taip pat iš donorų paaukoto kraujo yra gaminami vaistai, kurie tūkstančiams pacientų padeda įveikti retas, genetines, sunkias ligas, tokias kaip kraujo nekrešėjimas, inkstų ir kepenų pažeidimai, įgimtas imunoglobulinų deficitas.
Parengta pagal BBC inf.