Tai nebuvo pirmas kartas. Per pastaruosius 3 metus jau buvo pasireiškęs kraujavimas delnų ir veido srityje, nors nesimatė jokių įpjovimų ar kitų sužeidimų.
Kraujavimas, kuris trukdavo nuo vienos iki penkių minučių, neturėjo akivaizdžios priežasties. Tai nebuvo susiję su konkrečia fizine veikla; galėjo pasireikšti, pavyzdžiui, kai moteris mankštinosi arba miegojo. Tačiau pacientė pastebėjo, kad kraujavimo epizodai atrodė stipresni, kai ji patirdavo emocinį stresą.
Paguldyta į ligoninę, pacientė jautėsi prislėgta, moterį kamavo panikos priepuoliai, ji buvo socialiai izoliuota, nes gėdijosi kraujavimo epizodų.
Pas gydytojus patekti bus lengviau: štai kas keisis pacientams
Pacientę apžiūrėję gydytojai pastebėjo tai, ką jie apibūdino kaip „krauju sutepto skysčio išsiskyrimą nuo veido“, rašoma atvejo ataskaitoje, kuri paskelbta žurnale „Canadian Medical Association Journal“.
Gydytojai mikroskopu ištyrė išskyras ir patvirtino, kad jose yra raudonųjų kraujo kūnelių.
Susiję straipsniai
Tuomet medikams galutinai teko atmesti galimybę, kad moteris apsimetinėjo. Taip pat atkrito įvairūs sutrikimai, sukeliantys „spalvotą prakaitą“, pavyzdžiui, chromhidrozė.
Per kur sunkėsi kraujas?
Galop gydytojai moteriai diagnozavo hematohidrozę – retą ligą, kai per nesužalotą žmogaus odą savaime išsiskiria „kruvinas prakaitas“. Pacientės kraujo tyrimai parodė normalius rezultatus, kaip ir mikroskopiniai jos odos tyrimai.
Medikai jaunai moteriai skyrė kasdienę propranololio, kuris paprastai vartojamas širdies ir kraujotakos sutrikimams gydyti – dozę. Savo ataskaitoje gydytojai teigė, kad pasirinko šį vaistą, nes jis anksčiau buvo naudojamas panašiais atvejais. Vaistas pastebimai sumažino kraujavimo kiekį, bet visiškai jo nesustabdė.
Kaip ir kitais aprašytais hematohidrozės atvejais, gydytojai negalėjo tiksliai paaiškinti, kaip ir kodėl moteris kraujavo per nepažeistą odą.
Ataskaitoje jie nurodė įvairias teorijas, kuriomis bandoma paaiškinti šią būklę. Pavyzdžiui, yra manančių, kad dėl to gali būti kaltos sisteminės ligos, turinčios įtakos kraujo krešėjimui. Kiti spėja, kad tam įtakos gali turėti pernelyg stipriai aktyvuota „kovok arba bėk“ sistema, kuri įsijungia patiriant stresą ar stiprų nerimą ir reguliuoja žmogaus kūno procesus taip, kad jis būtų pasirengęs įveikti iškilusį pavojų.
Taip pat nežinoma, kaip kraujas fiziškai įveikia odos barjerą. Nėra įrodymų, kad kraujas patenka per prakaito liaukas, bet yra aprašytas kraujavimas per plaukų folikulus. Be to, būta pacientų, kurie tokį kraujavimą patyrė ir kūno vietose, kuriose nėra prakaito liaukų, pavyzdžiui, ant liežuvio ar po nagais.
Parengta pagal „Live science“ inf.