Proveržis: skelbia sukūrę seilių testą, kuris leidžia nustatyti vėžį

Naujovė leidžia įvertinti 130 genetinių variantų, kad būtų galima nustatyti prostatos vėžio riziką.

Pasak tyrėjų, poligeninis rizikos balas yra veiksmingesnis agresyvaus prostatos vėžio prognozės rodiklis nei standartinis kraujo tyrimas, kuriuo matuojamas baltymo, vadinamo prostatos specifiniu antigenu (PSA), kiekis.

„Parodėme, kad palyginti paprastas ir nebrangus seilių testas yra veiksminga priemonė anksti „pagauti“ prostatos vėžį“, – teigė Londone įsikūrusio Vėžio tyrimų instituto profesorė Ros Eeles, kurios vadovaujama tyrėjų komanda ir sukūrė aptariamą testą.

Lietuvoje veikia prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Jiems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis PSA koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

Tačiau Jungtinėje Karalystėje, skirtingai nei Lietuvoje, nėra atsižvelgiama į šeiminę riziką. Chrisas Hoy'us, kuriam diagnozuotas pažengęs vėžys, ragina, kad testai būtų prieinami ir jaunesniems vyrams, jei jų šeimoje yra sirgusių šia liga, taip pat juodaodžiams, kuriems prostatos vėžys diagnozuojamas dvigubai dažniau nei baltaodžiams.

Šią savaitę JK sveikatos apsaugos sekretorius Wesas Streetingas prasitarė, kad pritartų didesnės rizikos vyrų patikros programai, jei ji būtų pagrįsta įrodymais. Neseniai atliktų tyrimų išvadose teigiama, kad visuotinė atrankinė patikra labai nepadėtų išvengti mirčių ir greičiausiai paskatintų perteklinį gydymą.

Problema, kad PSA tyrimas gali būti klaidingai teigiamas, o kartais aptinkamas vėžys, kuris auga taip lėtai, kad vargu ar kada nors sukels pavojų gyvybei. Tai reiškia, kad vyrams gali būti atliekami nereikalingi magnetinio rezonanso tyrimai, invazinės biopsijos ir gydymas, kurio šalutinis poveikis gali būti šlapimo nelaikymas ir lytinės funkcijos sutrikimai.

Naujausiame tyrime, paskelbtame žurnale „New England Journal of Medicine“, apskaičiuotas daugiau kaip 6 000 baltųjų europiečių kilmės vyrų, kurių amžius buvo nuo 55 iki 69 metų, poligeninis rizikos balas (PRS). Vyrai, kurie, remiantis genetika, turėjo didžiausią riziką susirgti, buvo pakviesti atlikti papildomus tyrimus. Atlikus magnetinio rezonanso tomografiją ir prostatos biopsiją, 40 proc. šių vyrų buvo diagnozuotas prostatos vėžys.

Palyginimui, tik 25 proc. vyrų, kurių PSA lygis yra aukštas, iš tikrųjų susirgs prostatos vėžiu.

Maža to, pasak tyrėjų, PRS metodas leidžia tiksliau nustatyti agresyvų vėžį.

Poligeninis testas, jei būtų naudojamas kartu su esamais metodais, galėtų padėti gydytojams tiksliau identifikuoti vyrus, kuriems būtų naudingas agresyvesnis gydymas.

„Galime nustatyti vyrus, kurie susiduria su agresyvaus vėžio rizika ir kuriems reikia atlikti papildomus tyrimus, o vyrus, kuriems rizika mažesnė, apsaugoti nuo nereikalingo gydymo“, – teigė R.Eeles.

„Skubiai reikia geresnio atrankinės patikros testo. Šis tyrimas yra daug žadanti priemonė, kuri atskleidžia genetinių tyrimų galimybes gelbėti gyvybes“, – sakė Vėžio tyrimų instituto vykdomasis direktorius prof. Kristianas Helinas.