„Tie asmenys, kurie gyvena Lietuvoje, laikosi čia įprastų gyvenimo būdo taisyklių, turi šiek tiek didesnę riziką numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo Lietuvos kardiologų draugijos narė prof. Jolita Badarienė.
Tačiau ji pasidžiaugė, kad galima įžvelgti ne vien niūrias spalvas. Lietuvoje jau stebima mirtingumo mažėjimo tendencija, ypač reikšmingi pokyčiai susiję su darbingo amžiaus žmonėmis.
Jei palyginsime 2022 m. ir 2023 m. duomenis, 16–64 metų amžiaus vyrų grupėje fiksuota 211 mirčių mažiau. Tarp analogiško amžiaus moterų – 86 mirčių skirtumas.
Pasak J.Badarienės, mažėjantį mirtingumą nuo širdies ligų galėjo paskatinti Lietuvoje vykdoma prevencinė programa, į kurią patenka visi tikėtinai sveiki 40–64 m. amžiaus asmenys.
„Galvoju, kad rizikos veiksnių išaiškinimui ir korekcijai skiriamas didelis dėmesys, galbūt, prisideda prie mirtingumo mažėjimo tendencijų“, – sakė gydytoja kardiologė.
Nesitiria, nes jaučiasi gerai
Deja, maždaug pusė gyventojų nedalyvauja prevencinėje programoje. Profesorė atkreipė dėmesį, kad žmogus nejaučia padidėjusios cholesterolio koncentracijos.
„Jūs įsivaizduokite, žmogus gyvena, sveikai, gerai, keliauja, dirba ir džiaugiasi gyvenimu. Kodėl dabar jis turėtų eiti tirtis? Turbūt kažkam reikėtų jį informuoti: Klausyk, pilieti, tau laikas ateiti pasidaryti tam tikrą tyrimą", – kalbėjo J.Badarienė.
Pagal prevencinę programą, visiems žmonėms nuo 40 metų privalu išsitirti cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau pasitikrinti verta ir jaunesniems, jei jų šeimoje yra giminaičių, kuriuos infarktas arba insultas ištiko iki 55-ojo gimtadienio.
„Žiūrime, ką vaikas atsinešė su savo genais, ką tėvai jam padovanojo. Jeigu tėvai žino, kad vieno iš tėvų brolis ar sesuo sirgo širdies ir kraujagyslių liga arba buvo kažkoks įvykis, tai jie turėtų atlikti lipidogramą.
Man labai įsiminė atvejis, kai vaikinas turėjo širdies ir kraujagyslių ligą, o jo brolis staiga mirė 40 metų amžiaus. Tas asmuo 33 metų, jam nustatyti aukšti cholesteroliai, širdies ir kraujagyslių liga. Tokio žmogaus vaikui būtinai turi būti padaryti tyrimai.
Ir kitą pavyzdį turiu. Paciento dėdei buvo įvykęs ūminis miokardo infarktas, staigi mirtis 42 metų amžiaus. Tas žmogus iš karto atliko lipidogramas savo vaikams ir rekomendavo savo seserų vaikams.
Mes kalbame apie šeiminę dislipidemiją, ankstyvą širdies ir kraujagyslių ligą. Jeigu ji yra šeimoje, būtina nueiti pasidaryti lipidogramą tiek suaugusiems, tiek vaikams“, – pabrėžė J.Badarienė.
Su gydytoju pasitarti reikėtų ir sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas ir inkstų funkcijos nepakankamumas.
„Turime mažinti mėsos suvartojimą“
Kardiologė pasakojo, kad sumažinti cholesterolio kiekį yra gana sunku, bet padeda sveikos gyvensenos principai.
„Yra tokie elementarūs dalykai kaip sveikos mitybos įpročiai. Mes kalbame apie Viduržemio jūros dietą – valgyti daug daržovių, 4–5 lėkštes per dieną. Galbūt valgyti daugiau žuvies. Sutinku, kad Lietuvoje neturime daug jos, bet sezoninių daržovių įvairovės tikrai netrūksta.
Turime mažinti mėsos suvartojimą, ypatingai raudonos mėsos. Europos kardiologai sako, kad nereikėtų valgyti raudoną mėsą daugiau nei du kartus per savaitę, turėtų vyrauti balta mėsa, t.y. vištienos krūtinėlė ir kalakutiena“, – vardijo J.Badarienė.
Ji taip pat patarė vengti saldžių bandelių ir sausainių, nes jų kepimo procese susidaro transriebalai. Saldumynus turėtų pakeisti vaisiai.
Deja, vien mityba geriausiu atveju padės cholesterolį sumažinti 20 proc. Todėl svarbu nepamiršti judėjimo.
„Antras labai svarbus dalykas – fizinis aktyvumas. Pagal Europos kardiologų draugija, rekomenduojamas vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas nuo 150 iki 300 minučių per savaitę, o jei labai didelio intensyvumo – nuo 75 iki 150 minučių per savaitę.
Jau girdžiu oponentus, kurie sako, kad nėra laiko sportuoti, eiti į salę. Bet aš kalbu apie aktyvų gyvenimo būdą – bet koks pajudėjimas yra naudingas sveikatai. Jeigu asmuo gyvena 3 aukšte arba dirba 4 aukšte, galbūt pavyktų kasdien lipti laiptais, o ne keltis liftu.
Jeigu parduotuvė yra už 500 metrų ar kilometro, gal pavyktų iki jos nueiti pėsčiomis. Noriu pasakyti, kad tą fizinį aktyvumą galima inkorporuoti į savo kasdienybę“, – paaiškino J.Badarienė.
Lietuva ženkliai viršija Europos vidurkį
Statistika rodo, kad 2023 m. vien širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje pareikalavo daugiau nei 19 tūkst. gyvybių.
Nustatyta, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje yra net 2,3 karto didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Ypač didelė rizika tenka vyrams nuo 35 iki 64 metų – šioje grupėje mirtingumas net iki 4,5 karto viršija moterų rodiklius.