Demencija yra bendras terminas, naudojamas kelioms ligoms, kurios naikina nervų ląsteles ir pažeidžia smegenis, todėl atsiranda atminties, mąstymo ir kitų pažintinių funkcijų sutrikimų. Bet dažniausia ir daugeliui girdėta demencijos forma – Alzheimerio liga.
Už šios statistikos slypi širdį veriančios istorijos, kai susirgę žmonės praranda nuovoką, sunkiai atpažįsta šeimą, draugus ir slaugytojus ir nepajėgia gyventi savarankiškai.
Mokslininkai susirūpino, kad ateityje demencijos atvejų tik smarkiai padaugės. Pavyzdžiui, 2025 m. sausį žurnale „Nature Medicine“ paskelbtas tyrimas konstatavo, kad 42 proc. amerikiečių, kurie 55 metų arba vyresni ilgainiui susirgs demencija. Ankstesnės mokslininkų prognozės pateikdavo mažesnį procentą.
Autoriai teigia, kad per ateinančius keturis dešimtmečius JAV suaugusiųjų, kuriems kasmet išsivystys demencija, skaičius turėtų padvigubėti. Daugelio išsivysčiusių šalių visuomenės sensta, tad gresia su sveikatos ir socialinės priežiūros krizė.
O gal nebus demencijos atvejų cunamio? Statistika rodo, kad 1984–2024 m. laikotarpiu JAV su amžiumi susijusios demencijos atvejų sumažėjo maždaug dviem trečdaliais.
Panašus demencijos rodiklių mažėjimas nustatytas Švedijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje. Paprasčiau tariant, absoliutus demencija sergančių žmonių skaičius didėja, nes auga pagyvenusio amžiaus žmonių kiekis. Vis dėlto atrodo, tyrimai rodo, kad kiekvienu amžiaus tarpsniu – ar tai būtų 50, ar 60, ar 70 metų – demencija procentaliai išsivysto vis rečiau nei praeityje.
Tikriausiai taip nutinka, nes žmonės ilgiau išlieka sveiki, tad kognityviniai sutrikimai nusikelia į vėlesnį amžių, t.y. žmogus, kuris anksčiau demencija būtų susirgęs 60-ies, dabar suserga 80-ies.
Nėra aiškaus atsakymo, kodėl taip nutiko. Bet yra keletas hipotezių: mažiau žmonių rūko, veiksmingiau valdomas padidėjęs kraujospūdis, kognityvinių funkcijų sutrikimus pavyksta pastebėti ankstyvesnėje fazėje.
Žinome, kad yra modifikuojamų veiksnių, t.y. dalykų, galite padaryti, kad išvengtumėte demencijos atsiradimo. Apskaičiuota, apie 45 proc. demencijos atvejų galima išvengti, jei bus atsižvelgta į 14 modifikuojamų rizikos veiksnių. Tai išsilavinimas, hipertenzija, klausos praradimas, regėjimo praradimas, rūkymas, nutukimas, depresija, fizinis pasyvumas, diabetas, didelis MTL cholesterolio kiekis, per didelis alkoholio vartojimas, oro tarša, vienatvė ir smegenų traumos.
Demencijos priežastys yra sudėtingos ir nereikia pamiršti genetinio polinkio, tačiau taip pat yra svarbių veiksmų, kuriuos kiekvienas iš mūsų galime atlikti, kad pagerintume savo smegenų sveikatą ir atitolintume ligos pradžią.
Vilčių suteikia ir mokslo pažanga. Pavyzdžiui, per pastaruosius porą metų buvo sukurti du nauji vaistai nuo Alzheimerio ligos (donanemabas ir lekanemabas), kurie, kaip rodo klinikiniai tyrimai, sulėtino ligos progresavimą. Farmacijos bendrovės net drąsiai pareiškė, kad tai yra Alzheimerio ligos „pabaigos pradžia“.
Reikia būti atsargiems, atsižvelgti į dideles gydymo išlaidas ir rimtą šalutinį poveikį, kurį gali sukelti šie vaistai, tačiau progresas yra.
Įdomu, kad demencijos atveju vyksta priešingas procesas nei onkologijos srityje. Pastebėta, kad vėžiu žmonės suserga vis jaunesni. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad 1990 m. gimusiam žmogui rizika susirgti vėžiu jaunesniame amžiuje yra didesnė nei 1980 m. gimusiam žmogui. Nuo 1990 m. iki 2019 m. sergamumas storosios žarnos vėžiu tarp 15–39 m. amžiaus asmenų G20 šalyse padidėjo 70 proc.
Taigi, demencijos atitolinimo srityje, žmonijai sekasi geriau, o kitose, pavyzdžiui, vėžio prevencijos srityje, medicina stringa.
Taip, mes visi kada nors mirsime ir neįmanoma išvengti, kad mūsų kūne niekas nesugestų, tačiau visuomenės sveikatos tikslas – nustumti ligas kuo toliau į ateitį. Žinome, kad yra dalykų, kuriuos galime padaryti, kad atitolintume demenciją, ir jau dabar matome pažangą, greičiausiai susijusią su visuomenės sveikatos politika ir medicinos pažanga. Taigi, po antraštėmis apie demencijos atvejų cunamį slepiasi ir geros naujienos.
Parengta pagal Edinburgo universiteto (Škotija) profesorės ir knygos „How Not to Die (Too Soon)“ autorės Devi Sridhar komentarą „The Guardian“