Balandžio 24–30 dienomis, minint Europos imunizacijos savaitę, Raminta Meidutė, „Vilnelės“ klinikų šeimos gydytoja pasakoja, kad jau ne pirmus metus Lietuva turi aukščiausią sergamumo erkiniu encefalitu rodiklį visoje Europoje. Lyginant 2022 ir 2023 m. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenis, sergamumo šia liga rodiklis šalyje padidėjo nuo 13,3 iki 20,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šie skaičiai, pasak medikų, auga ne tik dėl šylančio klimato, bet ir dėl padidėjusio visuomenės nepasitikėjimo vakcinacija, o pati liga ypač rizikinga dėl liekamųjų reiškinių, galinčių sukelti net paralyžių.
Pavojinga visiems
Erkinis encefalitas – gamtinė židininė žmogaus liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Kaip pasakoja šeimos gydytoja, tai ypač pavojinga infekcija, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Dažniausiai erkiniu encefalitu serga 55–74 metų asmenys, tačiau ji pavojinga visų amžiaus grupių žmonėms.
Artėjant erkių sezonui primena – šio amžiaus asmenys galės pasiskiepyti nemokamai
„Specifinio gydymo, nukreipto prieš šios ligos sukėlėją, nėra, todėl žmogus gydomas tik simptomiškai – vaistais, mažinančiais ligos požymius. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–4 proc., o maždaug trečdaliui žmonių taip ir nepavyksta pilnai pasveikti. Tuo ši liga ir pavojinga, nes dažnas jaučia nemalonius liekamuosius reiškinius: negalėjimą susikaupti, miego sutrikimus, nuolatinius galvos skausmus, padidėjusį jautrumą, elgesio pokyčius ar net paralyžių“, – teigia R. Meidutė.
Pasak medikės, ligos inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, tačiau vidutiniškai simptomai pasireiškia per septynias dienas. Apie 80 proc. atvejų, ligos eiga būna dvibangė. Pirmoji ligos fazė vidutiniškai trunka penkias dienas ir pasireiškia nespecifiniais požymiais: karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, bendru silpnumu ar pykinimu.
Susiję straipsniai
Po šios stadijos, būna „tariamo pasveikimo“ periodas, vidutiniškai trunkantis 5–8 dienas, o kartais ir iki mėnesio. Jo metu, nustatomi nervų sistemos pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje, nulemiantys meningitą, meningoencefalitą, mielitą, paralyžių ar radikulitą.
Lietuvos klimatas ir gamta – tobula terpė erkėms
Kaip teigia gydytoja, Lietuvoje yra nemažai drėgnų, miškingų vietovių, kurios ypač palankios veistis erkėms. Šalyje dominuoja miškinė (arba kitaip – šuninė) erkių rūšis Ixodes ricinus, kuri yra pagrindinė erkinio encefalito viruso platintoja.
„Žmogui šį virusą gali perduoti ir nimfa, ir suaugusi erkė. Taip pat galima užsikrėsti vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Žindomas kūdikis gali užsikrėsti nuo sergančios mamos. Lietuvoje daugelis turime sodybas, daržus, aktyviai leidžiame laiką gamtoje, tad rizika užsikrėsti dar labiau padidėja“, – sako „Vilnelės“ klinikų šeimos gydytoja.
Medikė atkreipia dėmesį, kad, tarp Europos šalių, Lietuva jau ne vienerius metus pirmauja erkinio encefalito sergamumo rodikliais. Kai 2021 m. Lietuvoje buvo fiksuota daugiausia Europoje, t. y. 13,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Latvijoje šis rodiklis siekė 11,4, Estijoje – 6,4. Tame pačiame tyrime pastebima, kad tarp šalių, kuriose tais metais buvo nustatytas didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis, didžioji dalis pacientų buvo nuo šios ligos nepasiskiepiję arba pasiskiepiję nepilnai.
Efektyviausiai apsaugos skiepai
Pasak R. Meidutės, erkinio encefalito vakcina turi vieną iš aukščiausių efektyvumo procentų – po pilno pirminio vakcinacijos kurso, kuris apima tris dozes, veiksmingumas siekia iki 99 proc.
„Jokie skiepai neapsaugo visu 100 proc. – net ir pasiskiepijus yra galimybė susirgti. Tačiau, erkinio encefalito atveju, tai yra efektyviausia turima priemonė. Vakcinos sumažina riziką susirgti, apsaugo nuo sunkios ligos formos ir mirties. Laikui bėgant, imunitetas silpnėja, todėl būtina pakartotinė vakcinacija. Be to, virusai mutuoja, dėl to gali prireikti skiepytis kitoms viruso atmainoms sukurta vakcina“, – sako medikė.
Ji pastebi, kad po vakcinacijos galimi šalutiniai reiškiniai: skausmas injekcijos vietoje, karščiavimas, raumenų skausmai, miego sutrikimas, retkarčiais gali padidėti limfmazgiai ar atsirasti trumpalaikis sąnarių skausmas. Temperatūros pakilimas būdingesnis mažiems vaikams.
„Ypač svarbu nuo erkių apsaugoti vaikus. Bijodami erkinio encefalito ir atsisakydami skiepo nuo šios ligos, atimame iš mažų smalsių būtybių galimybę pažindintis su aplinka. Juk erkės gyvena ne tik miškuose, parkuose, bet ir kieme, mieste. Atšilus klimatui jų galime rasti visur, jas taip pat gali parsinešti keturkojis augintinis į namus“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Ji priduria, kad skiepytis nuo erkinio encefalito nerekomenduojama tik keliais atvejais: jei yra buvusi anafilaksinė reakcija į maistui vartojamą kiaušinio baltymą ar vištos baltymus, taip pat – jei yra padidėjęs jautrumas veikliajai vakcinos medžiagai ar pagalbinėms medžiagoms, naudojamoms gamybos procese.
Išaugęs nepasitikėjimas vakcinomis – moksliškai nepagrįstas
Gydytoja pastebi, kad po COVID-19 pandemijos padidėjo visuomenės nepasitikėjimas vakcinomis. Dėl šios priežasties kartais žmonės atsisako ir kitų skiepų, o tarp jų – ir nuo erkinio encefalito. Visgi, jos nuomone, toks nepasitikėjimas yra pagrįstas emocijomis, o ne moksliniais faktais.
„Po pandemijos išaugo žmonių nepasitikėjimas vakcinomis, nes visuomenei trūko informacijos apie vakcinų kūrimo procesus ir jų saugumą. Dabar šis visuotinis nepasitikėjimas medicinos mokslu užgriuvo ir kitas vakcinas, kurios naudojamos jau keletą dešimtmečių – tai lemia bendras mažėjančias skiepijimosi apimtis“, – pastebi R. Meidutė.
Pasak jos, nesant kontraindikacijų, nuo tokios pavojingos ligos kaip erkinis encefalitas skiepytis Lietuvoje labai rekomenduojama, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalis pirmauja Europoje vertinant šios ligos apimtis.
„Minėdami Europos imunizacijos savaitę, siekiame gerinti visuomenės supratimą apie skiepų naudą ir svarbą, užkertant kelią vakcinomis valdomų ligų ir jų sukeliamų komplikacijų plitimui. Skiepijimas yra svarbus visoms amžiaus grupėms, todėl rekomenduoju aktyviai domėtis vakcinomis valdomų ligų specifine profilaktika ir nepasikliauti nepagrįsta informacija.
Vakcinacija naudinga visuomenės grupinio imuniteto užtikrinimui, sumažina epidemijų tikimybę, apsaugo nuo sunkių ligos formų. Patarčiau neatidėlioti sveikatos prevencijos – erkinio encefalito statistika Lietuvoje mums ypač nepalanki“, – sako šeimos gydytoja.