„Daugiau nei 40 proc. mūsų tirtų asmenų kraujagyslėse yra pakitimų, galinčių nulemti širdies priepuolį“, – sako Geteborge įsikūrusios Sahlgrenska universitetinės ligoninės profesorius Göranas Bergströmas.
Kasmet apie 8 000 jaunesnių nei 70 metų Švedijos gyventojų pirmą kartą patiria miokardo infarktą. Apie 1 000 iš jų miršta.
„Siekiame miokardo infarkto atvejų skaičių sumažinti 20–30 proc.“, – teigė G.Bergströmas.
Jis vadovauja didžiausiam tokio pobūdžio širdies, kraujagyslių ir plaučių tyrimui.
SCAPIS, kaip vadinamas šis tyrimas, suvienijo šešias universitetines ligonines, kurios ištyrė 30 000 žmonių.
„Mūsų pagrindinis tikslas – identifikuoti tariamai visiškai sveikus žmones, kurie nejaučia jokių simptomų, bet beveik garantuotai patirs širdies priepuolį“, – sakė G.Bergströmas.
Tikisi sukurti kraujo tyrimą
Pavyzdžiui, atliekant tyrimą ieškoma širdies kraujagyslių pokyčių, kurie rodytų miokardo infarkto riziką. Iš 30 000 ištirtų žmonių daugiau nei 40 proc. turėjo tokių pakitimų.
Dažniausiai tai buvo nedideli pokyčiai, tačiau vienas iš 20-ies turėjo rimtų pakitimų, nors nejautė jokių simptomų.
Šiuo metu atliekami tyrimai, kuriais siekiama sukurti metodus, kurie leistų priskirti žmogų rizikos grupei, pasitelkiant tik paprastą kraujo tyrimą.
„Jei juos identifikuosime, galėsime suteikti prevencinę pagalbą, kad jų neištiktų širdies smūgis. Dažnai reikia keisti gyvenimo būdą, tačiau yra ir fantastiškų vaistų. Turime daugybę priemonių, skirtų rizikos grupei priklausantiems žmonėms, tačiau pirmiausia turime rasti tuos pacientus“, – akcentavo G.Bergströmas.
Įvyktų revoliucija, jei rastume paprastų būdų, kaip atpažinti žmones, kurie turi didelę riziką. Galbūt galėsime kažką išmatuoti kraujyje ir tai taps ne itin brangiu testu. Jei SCAPIS gali pasiūlyti kokį nors ekonomiškai efektyvų atrankinės patikros metodą, galėtume sumažinti sumažinti skaičių žmonių, kurie patenka į rizikos grupę“, – tęsė jis.
Parengta pagal Aftonbladet inf.