June Andrews – bene garsiausia demencijos tyrėja iš Škotijos, Stirlingo universiteto profesorė emeritė, be gausybės mokslinių straipsnių parašiusi ir kelias plačiai auditorijai skirtas knygas apie demenciją.
Ji paaiškino, kad atminties sutrikimai – gerai žinomas vyresnio amžiaus žmonių demencijos požymis, tačiau ligos forma, kuria žmonės suserga iki pensinio amžiaus, yra „kitokio pobūdžio“.
Ankstyvos demencijos terminas apibūdina atvejus, kai liga išsivysto iki 65 metų amžiaus, paprastai tarp 30 ir 65 metų.
Profesorė atkreipė dėmesį, kad ryškiausias demencijos simptomas įprastai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir jo profesijos, bei nurodė penkis dažniausiai pasitaikančius požymius.
„Smegenų rūkas“ – neretam pasitaikantis nusiskundimas. Tai nebūtinai demencijos požymis ir yra dažnas, pavyzdžiui, moterų menopauzės simptomas. Tačiau J.Andrews sako, kad „smegenų rūkas“ gali būti susijęs su demencija.
„Tai gali pasireikšti kaip pasikartojantys sunkumai bandant suprasti instrukcijas ar keblumai atliekant užduotis. Būklė gali priminti tai, kas būna po prasto nakties miego, tačiau šiuo atveju tokia savijauta kamuoja žmogų nuolat“, – paaiškino J.Andrews.
Ji tęsė, kad apie sveikatos problemą gali įspėti ir tai, kad ilgiau atliekate užduotis, kurios anksčiau pavykdavo lengvai ir greitai.
Dar vienas požymis – sunkumai su skaičiais. Tyrėja įspėjo, kad jei staiga atsirado keblumų atliekant skaičiavimus, tai gali būti ankstyvos demencijos požymis.
Tačiau ji akcentavo, kad žmonių matematiniai įgūdžiai būna skirtingi. Jei profesiniame gyvenime žmogus dažnai sutinka skaičius, paprastai jis turi geresnius įgūdžius.
„Pavyzdžiui, ankstyvąja demencija sergantis matematikas vis dar gali būti geresnis matematikas už sveiką gydytoją, tačiau jau gali būti praradęs dalį skaičiavimo įgūdžių“, – paaiškino J.Andrews.
Ji pridūrė, kad „kaip ir žodžių pamiršimas“, taip ir staigus nesugebėjimas mintyse atlikti pagrindinių matematikos veiksmų gali būti it raudona vėliava.
Pasirodo, dėl frontotemporalinės demencijos, kuri pažeidžia priekinę smegenų skiltį, žmonės taip pat gali keiktis dažniau nei įprastai.
Ja sergantys asmenys „vis labiau praranda gebėjimą atskirti, ką galima sakyti, o ko ne“, – paaiškino J.Andrews.
Pasak ekspertės, žmogus gali kalbėti nemandagiai ar netinkamai, pats to nejausdamas keiktis vaikų akivaizdoje.
Dar vienas galimas ankstyvos demencijos požymis – žmogus praleidžia svarbius kasdienės rutinos žingsnius. „Kai ruošiatės į darbą, tam tikra tvarka atliekami veiksmai: kėlimasis iš lovos, apsirengimas, dantų valymas ar pusryčių gaminimas“, – sakė profesorė emeritė.
Tačiau žmonės, turintys problemų su smegenų funkcija, „gali pradėti praleidinėti veiksmus arba atlikti juos netinkama tvarka“. Pavyzdžiui, demencija sergantis žmogus gali vaikščioti mieste su pižama.
Tyrėja pridūrė, kad dėl ankstyvosios demencijos gali kilti sunkumų darbe, pavyzdžiui, pasidaro labai sunku laikytis nustatytų terminų, derinti įvairius elementus.
Tačiau J.Andrews pabrėžė, kad kiekvienam žmogui ankstyvoji demencija pasireiškia skirtingai.
Parengta pagal express.co.uk inf.