Pasak medikų, vien Lietuvoje yra per 28 tūkst. LOPL sergančių pacientų, iš kurių kasmet apie 1 tūkst. miršta dėl šios ligos komplikacijų.
Minėta ataskaita buvo skirta situacijai konkrečiai Europos regione. Joje atskleidžiamas tikrasis problemos mastas ir raginama imtis skubių, koordinuotų veiksmų, rašoma ERS pranešime.
Nepaisant to, kad lėtinės kvėpavimo takų ligos yra išvengiamos ir egzistuoja veiksmingas gydymas, jos yra viena iš pagrindinių neįgalumo ir mirties priežasčių Europos regione. Šiuo metu jos yra šešta pagal dažnumą mirties priežastis.
Nerimą kelia tai, kad diagnostikos pajėgumai ir priemonės, pavyzdžiui, spirometrija, tebėra riboti, pirminės sveikatos priežiūros specialistai dažnai nustato klaidingą diagnozę arba pavėluotai nukreipia pacientus. Be to, medikai nėra pakankamai apmokyti, kad galėtų anksti diagnozuoti lėtinę kvėpavimo takų ligą.
Pasak ataskaitos autorių, kitos gretutinės ligos ir komplikacijos gali nulemti neteisingai nurodytą mirties priežastį, o tai „paslepia“ tikrąją negydomų lėtinių kvėpavimo takų ligų žalą.
„Ši ataskaita rodo, kad lėtinės kvėpavimo takų ligos, kuriomis serga 81,7 mln. žmonių PSO Europos regione, ilgą laiką buvo ignoruojamos dėl nepakankamo politinio dėmesio ir finansavimo. Dėl šio aplaidumo diagnostika nėra tiksli ir gaunami neišsamūs duomenys, o tai regionui kasmet kainuoja apie 21 mlrd. dolerių“, – sakė PSO biuro Europos regionui direktorius Dr. Hansas Henri P. Kluge.
„Kad tai pasikeistų, turime stiprinti sveikatos priežiūros sistemas ir užtikrinti, kad lėtinių kvėpavimo takų ligų priežiūra taptų pagrindine platesnių strategijų, skirtų neužkrečiamųjų ligų problemai spręsti, dalimi. Svarbiausia yra prevencija – tai reiškia, kad reikia kovoti su tokiais pavojais kaip rūkymas, oro tarša ir nesaugios darbo sąlygos.
Taip pat turime skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, nustatyti išmatuojamus tikslus ir investuoti į duomenis ir mokslą“, – pridūrė jis.
Aukštas mirtingumas tarp jaunų žmonių
Nors anksčiau padaryta pažanga lėmė mirtingumo nuo lėtinių kvėpavimo takų mažėjimą, ataskaitoje pabrėžiama, kad dėl ši sėkmė, ironiška, nulėmė sumažintą mokslinių tyrimų finansavimą ir bendrai kritusį dėmesį problemai.
Europoje su lėtinės kvėpavimo takų ligos diagnoze gyvena 81,7 mln. žmonių. Per metus šios ligos diagnozuojamos 6,8 mln. naujų pacientų.
Tačiau lėtinės kvėpavimo takų ligos iškrito iš politikos prioritetų sąrašo, todėl milijonai žmonių negauna deramos pagalbos.
LOPL ir astma sudaro didžiąją lėtinių kvėpavimo ligų atvejų dalį Europoje. Prognozės rodo, kad nuo 2020 m. iki 2050 m. LOPL atvejų visame pasaulyje padaugės 23 proc., o labiausiai jų padaugės tarp moterų ir mažas bei vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Hospitalizacijos ir mirtingumo rodikliai dėl astmos taip pat išlieka aukšti, ypač tarp jaunų žmonių, nepaisant to, kad yra veiksmingų gydymo priemonių.
„Viena labiausiai apleistų sveikatos sričių“
Kaip nurodoma, plaučių ligų iš esmės daugėja dėl rizikos veiksnių, kurių galima išvengti. Pagrindiniai iš jų yra tabako vartojimas ir užteršto patalpų ir lauko oro poveikis.
Tabakas tebėra vienintelė kvėpavimo takų ligų priežastis, kurios galima visiškai išvengti. 25,3 proc. suaugusių Europos gyventojų rūko – gerokai daugiau nei vidutiniškai 20,9 proc. pasaulio gyventojų. Jaunimui pradėjus vartoti elektronines cigaretes ir kaitinamo tabako gaminius taip pat kyla rizika sveikatai, įskaitant plaučių pažeidimus.
Tuo pat metu daugiau nei 90 proc. regiono gyventojų kvėpuoja užterštu oru, kuriame kietųjų dalelių kiekis gerokai viršija PSO rekomendacijas.
„Per dieną oro įkvepiame 22 000 kartų, tačiau kvėpavimo takų sveikata tebėra viena iš labiausiai apleistų sveikatos sričių“, – ERS prezidentė profesorė Silke Ryan.
Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į ekonominę neveiklumo kainą: dėl lėtinių kvėpavimo takų ligų prarastas 30–74 metų amžiaus žmonių produktyvumas Europoje vertinamas daugiau kaip 20 mlrd. dolerių.
Sąsajos su širdies ligomis
PSO padalinys Europai ragina vyriausybes, pilietinę visuomenę ir sveikatos priežiūros bendruomenę teikti didesnę reikšmę lėtinėms kvėpavimo takų ligoms, rengiantis 2025 m. rugsėjį vyksiančiam Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimui dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės bei psichikos sveikatos stiprinimo.
„Lėtinės kvėpavimo takų ligos yra glaudžiai susijusios su kitomis neinfekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligomis, plaučių vėžiu, diabetu ir psichikos sveikatos sutrikimais“, – pabrėžė PSO biuro Europos regionui direktoriaus strateginis patarėjas Gaudenas Galea.
„Šioje ataskaitoje šalims pateikiami praktiniai sprendimai ir dalijamasi patirtimi, kad būtų galima sukurti atsparų regioną, kuris iki 2050 m. būtų pasirengęs neužkrečiamųjų ligų ir psichikos sveikatos problemoms.“