Tačiau du pranešimai išsiskyrė iš visų – po jų konferencijos dalyviai kilo ant kojų ir energingai plojo.
1. Revoliucingas tyrimas: mankšta pranašesnė už brangią chemoterapiją
Vienas pranešimas tiesiog pribloškė gydytojus, buvo ir tokių, kurie pasipiktino. Kanados mokslininkų komanda įrodė, kad metodiškai paskirta mankšta, atliekama nuosekliai tris-keturis kartus per savaitę, gali būti veiksmingesnė už chemoterapiją storosios žarnos vėžiu sergantiems pacientams, kurie jau perėjo pradinį gydymą.
„Tai labai nauja, skirtinga ir tikrai neįtikėtina, – sakė Paulas Obersteinas, Niujorko universitetinės „Langone“ ligoninės gydytojas onkologas.
Vėžiu sergantiems pacientams įprastai patariama mankštintis, tačiau griežto mokslinio tyrimo, kuriame būtų patikrintas fizinio aktyvumo poveikis ligai, dar nebuvo. Bent jau iki šiol.
Mokslininkai iš Kvinso universiteto Ontarijuje (Kanada) atliko atsitiktinių imčių tyrimą, į kurį įtraukė beveik 900 pacientų, sergančių storosios žarnos vėžiu. Kiekvienam iš jų atlikta chirurginė operacija augliui pašalinti, po to taikyta chemoterapija. Mankštos programos tikslas buvo užkirsti kelią didelės rizikos antros ir trečios stadijos storosios žarnos vėžio atsinaujinimui ir išsaugoti pacientų gyvybę.
Pusei tyrimo dalyvių buvo duodami įprastiniai fizinio aktyvumo patarimai, kuriuos vėžiu sergantys pacientai dažnai girdi iš savo gydytojų.
Kitai pusei buvo išrašytas specialus pratimų receptas. Jiems buvo paskirtas treneris arba kineziterapeutas, kuris sudarė individualų mankštos planą. Idėja buvo, kad pratimų grafikas turi patikti pacientui ir jis jo laikysis trejus metus. Tiek truko tyrimas.
Vieni irklavo su baidare, kiti važinėjo dviračiu ar plaukiojo, tačiau dauguma pacientų (vidutinis amžius 61 m.) pradėjo nuo paprastų pasivaikščiojimų. Sparčiu tempu, 45–60 min., kelis kartus per savaitę.
Pasak tyrimo autorių, fiziškai aktyvūs pacientai pasiekė ne blogesnių – o kartais net ir geresnių rezultatų – palyginti su žmonėmis po chemoterapijos kurso, kuris skiriamas, kad būtų išvengta ligos pasikartojimo.
„Oxaliplatin“ yra įprastas chemoterapinis vaistas storosios žarnos vėžiui gydyti, kuris kainuoja nuo 3 000 iki 6 000 JAV dolerių (2590–5180 eurų) už kursą. Bendrame onkologijos kontekste tai nėra brangus medikamentas.
Šis vaistas padidina bendrą 10 metų išgyvenamumą 5 proc. O personalizuota mankštos programa? 7 proc. geresnis išgyvenamumas per 8 metus.
Pacientams, kuriems buvo duoti tik bendri patarimai „daugiau sportuoti“, vėžys atsinaujino daug dažniau ir jų mirštamumo rodiklis buvo aukštesnis.
„Jei paimsime 16 sportuojančių pacientų, mankšta užkirto kelią vienam vėžio atvejui“, – pristatydamas rezultatus ASCO konferencijoje sakė onkologas ir pagrindinis tyrimo autorius Chrisas Boothas.
„Jei paimsime 14 pacientų, mankšta užkirto kelią vienam mirties atvejui“, – pridūrė jis.
Konferencijoje dalyvavę gydytojai buvo priblokšti. Po pranešimo onkologų minioje kilo susijaudinimo banga. Nedrąsios ovacijos stovint peraugo į griausmingus ir entuziastingus plojimus.
Kai kurie dalyviai svarstė, ar ši strategija kada nors galėtų pasiteisinti jų pačių pacientams. Ar jie kada nors iš tiesų galėtų būti motyvuoti imtis tokių pokyčių?
Ch.Boothui šis tyrimas yra svarbi pamoka.
„Tikėtina, kad vien žinių nepakaks, jog dauguma žmonių imtųsi prasmingų ir ilgalaikių pokyčių“, – teigė tyrėjas.
Pasak jo, į mankšta būtina žvelgti rimtai, kaip į vaistą. Reikia išrašyti receptą, paskirti trenerį ir laikytis tvarkaraščio.
P.Obersteinas sakė, kad pranešimas padarė jam didžiulį įspūdį. Gydytojas svarsto, kad vėžio centras, kuriame jis dirba, galėtų įgyvendinti panašią programą. Bet reikės rasti rėmėjų, kurie nupirktų išmanius fizinio aktyvumo sekimo prietaisus ir apmokėtų pacientų užsiėmimus su treneriais.
„Daug lengviau gauti vaistą, kuris kainuoja 200 000 dolerių per metus, nei įtikinti draudimą ar ką nors sumokėti už trenerį, kuris padėtų žmogui atlikti pratimus“, – JAV veikiančio privataus sveikatos draudimo sistemos niuansus aiškino P.Obersteinas.
2. „AstraZeneca“ – renginio žvaigždė
Kitas išskirtinis konferencijoje pristatytas atradimas buvo susijęs su imunoterapija. Gydytojai pradeda naudoti šiuos vaistus, kad pasitelktų imuninę sistemą kovai su ankstyvosios stadijos vėžiu, ir tai duoda daug žadančių rezultatų.
Konferencijos žvaigždė buvo vaistų gamintoja „AstraZeneca“, kuri pristatė eilę medikamentų, skirtų gydyti ankstyvosios stadijos krūties, skrandžio ir plaučių vėžį.
Didžiausią atgarsį sukėlė „AstraZeneca“ vaistas, kuris paciento organizmą išmoko atakuoti vėžio baltymą. Medikamentas jau įprastai vartojamas kai kuriems vėlyvosios stadijos, pasikartojantiems ir metastazavusiems vėžiniams susirgimams gydyti, tačiau jis nėra pagrindinis ankstyvosios stadijos vėžio gydymo metodas.
Pateikti klinikinio tyrimo rezultatai parodė, kad pristatytas vaistas, naudojamas kartu su chemoterapija po operacijos, padidino skrandžio vėžiu sergančių pacientų dvejų metų išgyvenamumą nuo 70 proc. (be imunoterapijos) iki beveik 76 proc., o tai yra reikšmingas šuolis.
Šis atradimas iliustruoja vėžio gydymo tendencijas. Vaistų gamintojai vis aktyviau domisi imuninės terapijos gydymu, nukreiptu į ankstyvos stadijos vėžį. Šie metodai gali papildyti, o retais atvejais net visiškai pakeisti spindulinę terapiją ir chemoterapiją.
Taip siekiama sumažinti visą gyvenimą trunkantį šalutinį vėžio gydymo poveikį ir kartu pagerinti gydymo rezultatus.
Parengta pagal „Business insider“ inf.