Bristolyje (Jungtinė Karalystė) gyvenanti Amy manė, kad atsipirko lengvu sumušimu. Bet dar kelis metus ją vargino nugaros skausmai, kuriuos ji siejo būtent su pasilinksminimo metu patirta trauma.
Kai baigė mokyklą, Amy nusprendė, kad atėjo laikas pasitikrinti sveikatą. Tuomet gydytojas užrašė jai atlikti išsamesnius tyrimus. Paaiškėjo, kad nugara sveika, tačiau tyrimo nuotraukose medikai pastebėjo įtartiną dėmelę dešiniajame plautyje.
„Mane nusiuntė pas kvėpavimo takų ligų gydytoją. Jis pasakė, kad įprastai tokius rezultatus gauna tik ilgą stažą sukaupę rūkaliai ir alkoholikai, bet ne mano amžiaus žmonės“, – pasakojo Amy.
Iš pradžių gydytojai nusprendė palaukti, gal nerimą sukėlęs pažeidimas išnyks savaime. Tačiau po aštuonių mėnesių, atlikus pakartotinį tyrimą ir biopsiją, paaiškėjo siaubinga žinia.
Amy nustatytas ketvirtos stadijos plaučių vėžys. Jis jau buvo išplitęs iš dešiniojo plaučio į limfmazgius ir šonkaulius. Iki 21-ojo gimtadienio merginai buvo likęs vos mėnuo.
„Tai buvo didžiulis šokas – neturėjau jokių simptomų. Apie vėžį net nebuvau pagalvojusi. Visada maniau, kad plaučių vėžiu serga užkietėję rūkaliai, o aš niekada nebuvau prisilietusi prie cigaretės“, – patikino Amy.
Ji susirūpino, kaip netikėtą žinią priims šeimos nariai. Ramybės merginai nedavė ir kitas klausimas – kaip tai atsitiko?
Dažniausiai serga moterys
Pasak medikų, Amy istorija nėra tokia unikali, kaip gali pasirodyti.
Ji yra viena iš dešimčių tūkstančių jaunų žmonių, kuriems išsivysto plaučių vėžys, nors niekada nerūkė ir neturi genetinio polinkio. Šis reiškinys mokslininkus pribloškė ir privertė sunerimti.
Tokių atvejų daugėja. Neįprasta, kad dažniausiai serga moterys, jos sudaro 7 iš 10 tokių atvejų.
Šiuo metu apie 20 proc. plaučių vėžio atvejų diagnozuojama žmonėms, kurie niekada nerūkė, ir tyrimai rodo, kad šis skaičius tik didės. Jei nerūkančiųjų plaučių vėžys būtų atskira liga, jis užimtų 8 vietą tarp pagrindinių mirties nuo vėžio priežasčių Jungtinėje Karalystėje.
Gydytojai mano, kad galbūt pavyko rasti kaltininką – šiurpą kelianti tendencija tikriausiai susijusi su oro tarša.
„Gerai žinoma, kad oro tarša ir plaučių vėžys yra susiję, tačiau mes manome, kad tai gali būti ypač svarbu pacientams, kurie niekada nerūkė“, – aiškino Viljamas Hillas, Fransio Cricko instituto Londone mokslininkas, priklausantis šį reiškinį tiriančiai grupei.
„Kietosios dalelės, esančios ore, įkvepiamos ir gali sukelti uždegiminę plaučių reakciją, kuri gali paskatinti vėžio vystymąsi. Taip pat nustatėme ryšį tarp didelio šių dalelių kiekio ir padidėjusio tam tikrų tipų plaučių vėžio paplitimo tarp žmonių, kurie niekada nerūkė“, – pasakojo mokslininkas.
Klastingi simptomai
Kasmet plaučių vėžys JK diagnozuojamas beveik 48 000 žmonių ir yra trečia pagal dažnumą onkologinė liga šalyje.
Absoliučią daugumą plaučių plaučių vėžio atvejų sukelia rūkymas, tačiau ši tendencija palengva keičiasi. Todėl Guy's and St Thomas' ligoninėje pietryčių Londone dirbantis gydytojas onkologas Alexandros Georgiou pradėjo domėtis šiuo reiškiniu.
2010 m. tik 5 proc. plaučio vėžio pacientų buvo žmonės, kurie niekada nerūkė. 2021 m. tokie atvejai sudarė jau 14 proc.
Kita tyrimo išvada: tarp niekada nerūkiusių plaučių vėžiu sergančių pacientų didžioji dauguma buvo moterys – 68 proc. Be to, jos buvo jaunesnės nei vėžiu susirgę rūkoriai.
„Šį demografinį pokytį iš dalies lemia vis didėjantis nerūkančiųjų skaičius visuomenėje, o tai reiškia, kad nerūkančiųjų, kurie potencialiai gali susirgti plaučių vėžiu, skaičius didėja, – sakė A.Georgiou. – Tačiau nemanau, kad tai visiškai paaiškina stebimus pokyčius.“
Be to, tokie atvejai pasižymi klastinga simptomatika, todėl dažnai diagnozuojami, kai vėžys jau būna išplitęs į kitas kūno dalis.
Tai sudėtinga diagnozė, nes įprasti plaučių vėžio simptomai gali būti paaiškinami kitaip. Kosulys, dusulys, krūtinės ar viršutinės nugaros dalies skausmas – visa tai gali būti susiję su kitomis, statistiškai daug labiau tikėtinomis priežastimis.
Pacientui, atėjusiam su kosuliu, retai kada bus diagnozuotas plaučių vėžys.
Viską komplikuoja ir tai, kad nerūkančiųjų plaučių vėžio simptomai gali būti kitokie nei įprasta.
„Pavyzdžiui, niekada nerūkiusiems žmonėms plaučių vėžys dažniau pasireiškia sausu kosuliu, o rūkoriai gali kosėti krauju“, – aiškino gydytojas onkologas Jamesas Wilsonas.
Be to, simptomai gali būti bendresni ir ne tokie būdingi plaučiams, pavyzdžiui, svorio kritimas ar nuovargis. Be to, ligai progresuojant, dažniau pasireiškia dusulys ir skausmas įvairiose kūno vietose.
Taip yra, nes pacientai paprastai būna jauni ir geros fizinės formos. Kita priežastis vėžio tipas, kuriuo dažniausiai suserga nerūkantys, vadinamas adenokarcinoma, paprastai auga plaučių periferijoje.
O rūkymo sukeltas vėžys sukelia auglius aplink centrinius kvėpavimo takus. Šie dažniau kraujuoja ir tokie pacientai kosėja krauju ar skrepliais.
Veiksnys, kuris „pažadina“ vėžio sukėlėją
Pavėluota diagnozė smogė Jules Fielder. Moteriai buvo vos 37 metai, kai jai buvo diagnozuotas nepagydomas plaučių vėžys, nors ji niekada nerūkė.
„Buvome ką tik grįžę iš atostogų Vaito saloje ir aš vonios kambaryje dėjausi papuošalus, kai kaklo apačioje, prie raktikaulio, pastebėjau gumbą“ – pasakojo britė.
Po gausybės tyrimų Kalėdų išvakarėse Jules sulaukė gydytojo skambučio: jai nustatytas plaučių vėžys, išplitęs į limfmazgius, stuburą ir dubens kaulus.
„Tai buvo baisus smūgis. Ypač kai man pasakė, kad tai nepagydoma. Supratau, kad nieko negaliu padaryti“, – prisiminė Jules.
Ji sako, kad prieš diagnozę kelis kartus kreipėsi į gydytoją dėl nugaros ir alkūnės skausmo. Tada jai buvo nustatyta išialgija ir „tenisininko alkūnė“.
Ekspertai teigia, kad tyrimai, kuriais siekiama nustatyti su rūkymu nesusijusio plaučių vėžio priežastis, ateityje gali padėti tokioms moterims kaip Jules ir Amy.
Dar 1950 m. paskelbtame straipsnyje dėl vėžio buvo kaltinami lauko teršalai ir iškastinis kuras, tačiau iki šiol mokslininkai negalėjo tiksliai paaiškinti šio mechanizmo.
Vienas iš pagrindinių nerūkančiųjų plaučių vėžio rizikos veiksnių yra EGFR geno, kuris kontroliuoja ląstelių augimą ir dalijimąsi, mutacija. Ji gali sukelti nekontroliuojamą ląstelių augimą ir naviko formavimąsi. Ši mutacija aptinkama beveik 20 proc. nerūkančių moterų adenokarcinomų.
Tai paprastai nėra paveldima, o plaučių ląstelės, turinčios šias mutacijas, yra neaktyvios ir nekenksmingos. „Mes nustatėme, kad oro tarša, panašu, „pažadina“ šias ląsteles“, – sakė V.Hillas.
Tik per pastaruosius du dešimtmečius JK labiau sumažėjo malkų, anglių deginimo ir transporto priemonių išmetamųjų dujų kiekis miestuose ir miesteliuose. O kadangi genų mutacijos gali atsirasti net 30 metų iki vėžio išsivystymo, spėjama, kad susirgimų skaičius ir toliau didės.
Ekspertai guodžia, kad jei oro tarša ir toliau mažės, į gerą keisis ir sergamumas vėžiu.
Modernūs vaistai sustabdo ligą
Tačiau tai nėra vienintelis paaiškinimas. Pavyzdžiui yra manančių, kad už šio fenomeno slypi moteriški hormonai.
„Tam įtakos gali turėti estrogenai. Kiti spėja, kad tai gali būti susiję su didesniu moterų polinkiu į autoimunines ligas, kurios sukelia organizmo uždegimą, galintį padidinti vėžio riziką“, – sakė Londono universitetinio koledžo vyresnysis mokslo darbuotojas daktaras Robertas Hyndsas.
Naujausi atradimai leidžia pagerinti vėžio prevenciją ir užkirsti kelią ligos išsivystymui, sako V.Hillas.
Genų mutacijos sukelto plaučių vėžio gydymas jau yra pažangesnis nei daugelio kitų onkologinių ligų. Vietoj varginančios chemoterapijos pacientams dažnai skiriami tiksliniai vaistai, vadinami tirozinkinazės inhibitoriais. Kasdien vartojamos šios tabletės blokuoja ydingo geno veiklą, stabdo naviko augimą ir neleidžia vėžiui vystytis – dažnai daugelį metų.
Amy taikinių terapija leido jai gyventi įprastą gyvenimą. Dabar jai 26 metai, ji dirba, mėgsta pasivaikščiojimus, žygius, bendrauti su draugais, net penkis kartus lankėsi garsiajame Glastonberio muzikos festivalyje.
Kai 2020 m. Mel Erwin, kuriai tada buvo 51 metai, pradėjo jausti dusulį ir nuovargį, ji manė, kad tai COVID-19 ligos pasekmės.
Tačiau gydytojai nustatė vėžį. Kitą dieną po gimtadienio Mel buvo pašalinta pusė kairiojo plaučio. Tačiau po dvejų metų abiejuose plaučiuose atsirado naujų darinių, kurie buvo per maži, kad būtų galima atlikti biopsiją.
Po dar dvejų metų stebėjimo Mel buvo diagnozuotas pažengęs nepagydomas plaučių vėžys.
Dabar ji naudoja taikinių terapiją, kad slopintų genų mutaciją, dėl kurios vėžys auga ir plinta.
„Tai leidžia man jaustis gerai ir planuoju gyventi dar ne vieną dešimtmetį, – sakė Mel.
Tačiau ji tikisi, kad ateityje daugiau žmonių supras, jog plaučių vėžiu galima susirgti ir nerūkant. Todėl svarbu lankytis pas gydytoją ir aptarti su juo bet kokius neįprastus simptomus.
Parengta pagal „Daily mail“ inf.