Leidimas vairuoti epilepsija sergančiam asmeniui yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu V-802. Juo remiantis, vairuoti B kategorijos transporto priemonę leidžiama, jei asmuo vienerius metus nepatiria jokių priepuolių.
„Vadinasi, visai nesvarbu, ar ištikus priepuoliui suvokimas sutrinka, ar nesutrinka, ar priepuoliai pasireiškia dienomis, ar tik naktimis. Net jei žmogus jaučia aurą, vairuoti negali, nebent šie simptomai nepasireiškia metus“, – šią tvarką draugijos „EPILĖ“ puslapyje yra komentavusi gydytoja neurologė prof. dr. Rūta Mameniškienė.
Profesionaliu vairuotoju sergantis epilepsija žmogus dirbti negali. Jis turi būti pasveikęs, t. y. nebepatirti priepuolių bent dešimt metų ir iš jų bent penkerius metus – be vaistų nuo epilepsijos. Kartais šis dešimties metų terminas gali būti sutrumpintas, tačiau tokiais atvejais dėl leidimo vairuoti sprendžia gydytojų komisija.
Jei vairuotojo pažymėjimą turinčiam asmeniui diagnozuojama epilepsija, jis paprastai sunerimsta, ar jam nebus atimta teisė vairuoti. Ligą diagnozuoja ir gydymą skiria gydytojas, kuris taip pat privalo laikytis sveikatos apsaugos ministro įsakymo.
„Gydytojas negali atimti teisės vairuoti, o tik privalo informuoti ligoninės administraciją, kuri ir inicijuoja procesą. Sprendimas nepriimamas per sekundę, neurologas atlieka visus reikalingus tyrimus ir tik tada įvertina galimybę vairuoti“, – paaiškino R.Mameniškienė.
Netekus teisės vairuoti dėl epilepsijos, visada iškyla klausimas, kada vėl bus galima. Pagrindinė sąlyga šiai teisei atgauti – bent vieneri metai be priepuolių, tačiau galutinį sprendimą vis tiek priima neurologas, atlikęs reikiamus tyrimus ir nusprendęs, kad grėsmės patirti priepuolį nėra.
Privaloma profilaktinė patikra
„Sunkūs sveikatos sutrikimai, tokie kaip regėjimo ar klausos problemos, epilepsija arba širdies ir kraujagyslių ligos gali padidinti eismo įvykių riziką. Todėl laiku atlikus sveikatos patikrinimą, diagnozavus ir pradėjus gydyti ligą galima sumažinti eismo įvykių tikimybę bei užtikrinti saugią eismo aplinką visiems. Visgi, problema ta, kad pasibaigus sveikatos medicininės pažymos galiojimui tik labai maža dalis vairuotojų savanoriškai apsilanko pas gydytojus pasitikrinti sveikatą“, – anksčiau yra sakiusi šeimos gydytoja Julita Čiužauskė.
Profilaktinis sveikatos patikrinimas apima ne tik privalomuosius medicininius tyrimus, bet ir numatytą atsakomybę perduoti gydytojui visą informaciją apie esamus arba ankstesnius sveikatos sutrikimus.
Tai užtikrina, jog tik fiziškai ir psichiškai tinkami asmenys gali valdyti transporto priemones, laikytis kelių eismo taisyklių bei prisidėti prie saugumo keliuose.
Kaip vyksta sveikatos patikrinimas?
Vairuotojo sveikatos patikrinimo metu atliekamas fizinis vertinimas, kai tikrinama bendra žmogaus fizinė būklė, kraujo spaudimas, pulso dažnis, klausos ir regos funkcijos bei kitos fizinės charakteristikos, kurios gali turėti įtakos vairavimo gebėjimui. Taip pat atliekami medicininiai tyrimai, atsižvelgiant į žmogaus asmenines savybes bei amžių – kraujo ir šlapimo tyrimai, elektrokardiograma ar kiti, siekiant nustatyti galimus sveikatos sutrikimus ar ligas.
Renkama anamnezė ir sveikatos istorija – gydytojui būtina gauti informaciją apie asmeninę paciento sveikatos istoriją, įskaitant ankstesnes ligas, operacijas, lėtines ligas bei vaistus, kuriuos asmuo vartoja.Taip pat atliekamas psichologinis vertinimas, kuris gali apimti klausimynus apie asmens psichinę sveikatą, emocinį stabilumą, streso valdymą bei kitus psichologinius aspektus.
Kada žmogui gali būti neišduodama pažyma?
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų, pasireiškiančių psichozėmis, taip pat dėl kai kurių asmenybės sutrikimų, kurie itin trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti.
„Jeigu vairuotojas turi sveikatos sutrikimų, kurie gali turėti įtakos jo gebėjimui saugiai vairuoti, pasitaiko atvejų, kai, po gydytojo įvertinimo, vairuotojui gali būti nesuteikta asmens sveikatos pažyma.
Pavyzdžiui, jeigu jis turi nekontroliuojamą epilepsiją, prastą regėjimą arba sunkią širdies ligą, tai yra svari priežastis tokiam žmogui neleisti vairuoti. Taip pat pažymos asmuo gali negauti, jeigu atsisako atlikti reikalingus tyrimus, nepateikia reikalingos informacijos arba meluoja apie savo sveikatos būklę“, – pasakojo J. Čiužauskė.
Neišduoti pažymos galima ir dėl nenuspėjamų ar ūmių sveikatos problemų, ypač, jeigu turima būklė trumpuoju laikotarpiu gali paveikti vairavimo gebėjimus – tokiu atveju šeimos gydytojas gali stabdyti pažymos išdavimą iki tol, kol problema bus išspręsta arba žmogaus būklė stabilizuosis. Kartais, vairuotojui atlikus papildomus sveikatos tyrimus, o gydytojui įvertinus jų rezultatus, pažyma gali būti išduodama.