Atikos regione, kuriame įsikūrusi sostinė Atėnai, pranešta apie keturis užsikrėtimo atvejus. Liga nustatyta vyresniems nei 65 metų pacientams, kuriems pasireiškė encefalito (galvos smegenų uždegimo) simptomai.
Įsibėgėjant atostogų sezonui, tai rimtas priminimas keliautojams. Juolab, daugiausia žmonių Vakarų Nilo karštlige Europoje užsikrečia liepos-rugsėjo mėnesiais, kai suaktyvėja virusą pernešantys uodai.
Nuo 2010 m. Graikijoje beveik kasmet pranešama apie Vakarų Nilo karštligės atvejus. Virusas dažniausiai perduodamas per uodų įkandimus.
Pernai – 125 mirtys
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, šiemet iš viso fiksuoti 5 Vakarų Nilo karštligės atvejai. Be minėtų užsikrėtimų Graikijoje virusas taip pat buvo nustatytas Rumunijoje.
Galbūt, skaičiai atrodo juokingai, tačiau Pietų Europos valstybės dar nepamiršo, kokiu mastu pernai plito Vakarų Nilo karštligė. 2024 m. ECDC suskaičiavo 1 436 ligos atvejus 19 Europos valstybių. Daugiausiau užsikrėtusiųjų buvo Italijoje, Graikijoje ir Ispanijoje – atitinkamai 455, 217 ir 138 atvejai.
Pernai Europoje fiksuotos net 125 Vakarų Nilo karštligės sukeltos mirtys, ir daugiausia aukų ši liga pareikalavo būtent Graikijoje (34).
Dauguma užsikrėtusių asmenų arba visai neserga, arba jiems pasireiškia tik lengvi simptomai.
Bet 1 iš 5 užsikrėtusiųjų Vakarų Nilo karštligė gali sukelti sunkius simptomus: karščiavimą, kūno skausmus, bėrimą ir vėmimą.
Kraštutiniais atvejais pacientus gali ištikti traukuliai, raumenų silpnumas ir net paralyžius.
Vakarų Nilo virusas kelia didelę grėsmę vyresniems nei 50 metų asmenims ir tiems, kurie serga tokiomis ligomis kaip diabetas, aukštas kraujospūdis ir vėžys. Virusas gali sukelti sunkių komplikacijų, dėl kurių reikia gultis į ligoninę, įskaitant meningitą ir encefalitą.
Klimato krizės pasekmė
Augantis Vakarų Nilo kartšligės pavojus Europoje siejamas su šylančiu klimatu.
„Europa jau dabar mato, kaip dėl klimato kaitos susidaro palankesnės sąlygos invazinėms uodų rūšims plisti į anksčiau nepaliestas teritorijas ir užkrėsti daugiau žmonių tokiomis ligomis kaip dengės karštligė“, – virusui plintant pernai skelbė ECDC atstovai.
Manoma, kad klimato kaita turės didelės įtakos uodų platinamų ligų cirkuliacijai Europoje, dėl aplinkos sąlygų, palankių uodų populiacijoms įsikurti ir augti.
Lietuviai iš tropinių kraštų parsiveža ligas
Keliones į egzotiškus kraštus planuojantiems lietuviams Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) išplatino įspėjimą. Kaip rašoma, Lietuvoje kasmet registruojami pavieniai įvežtinių ligų atvejai, tačiau atsakingas pasiruošimas gali padėti jų išvengti.
Tarp dažniausiai pasitaikančių ligų – keliautojų viduriavimas, virusinis hepatitas A, maliarija ir Dengės karštligė. Pastarosios ypač dažnos grįžus iš Afrikos, Pietryčių Azijos ir Lotynų Amerikos.
2024 m. Lietuvoje užfiksuota 10 maliarijos atvejų, 11 Dengės karštligės atvejų. 2024 m. iš 18 užregistruotų virusinio hepatito atvejų 13 buvo įvežtiniai.
Per pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuoti 5 maliarijos atvejai, 6 Dengės karštligės atvejai, 13 virusinio hepatito A atvejų, iš kurių 10 buvo įvežtiniai.
NVSC atkreipė dėmėsį, kad minėtose šalyse galima užsikrėsti ir Vakarų Nilo karštlige, kurios atvejai pastaraisiais metais fiksuojami ir pietinėse Europos šalyse. Bet Lietuvoje nei įvežtinių, nei vietinio šios ligos plitimo atvejų nenustatyta.