Tvarumo ekspertė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė sako, kad karščio bangos yra itin pavojingas reiškinys širdies, kraujagyslių ar kitų lėtinių ligų turintiems gyventojams. Tačiau, pasak jos, didžiulės kaitros veikia ir pačius sveikiausius – karštomis naktimis prasčiau miegame, kaitros veikia ir emocinę būseną.
„Žmonės, kurie turi įvairių širdies darbo sutrikimų, kraujagyslių ligų, patiria karščio šokus arba ekstremalias tropines naktis, kada temperatūra nekrenta žemiau 20 laipsnių – jų organizmas tai išgyvena sunkiausiai. Aišku, galime kalbėti ir apie tuos atvejus, kai žmonės patiria dehidrataciją, jiems trūksta vandens. Bet man atrodo, ko labai trūksta viešoje erdvėje, tai supratimo, kad mes turime kalbėti ir suprasti plačiau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ kalbėjo I. Budraitė.
„Medicinos žurnalas „Lancet“ pernai išplatino ataskaitą, kuri sako, kad pasaulyje būtent dėl karščio bangų kiekvienas žmogus praranda po 22 ramaus, nuoseklaus, sveikatai naudingo miego naktis. Kitaip tariant, būtent dėl karščio mes arba miegame trumpiau, arba esame labiau išsiblaškę. Tai natūraliai kelia daugybę kitų pokyčių: mes tampame ir irzesni, ir mažiau produktyvūs“, – tvirtino pašnekovė.
Klimato kaita veikia ir gyvąją gamtą – taip pat ir žmonėms pavojingas erkes. Šylant žiemoms, erkės rečiau įšąla, jų gyvenimo ir aktyvumo laikotarpis prailgėja. Todėl natūraliai kyla didesnė rizika užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis.
I. Budraitės teigimu, valstybės jau šiandien turėtų suteikti gyventojams galimybę nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Nors tokios vakcinos nėra pigios, žaliųjų pirmininkės teigimu, tai būtų logiška ir ilgalaikė investicija į žmonių sveikatą bei gerovę, apsaugant juos nuo dalies klimato kaitos keliamų pavojų.
„Aš manyčiau, kad Lietuvoje jau šiandien privaloma kalbėti apie, pavyzdžiui, nemokamus skiepus nuo erkinio encefalito kiekvienam. Kuo yra mažiau šaltos žiemos, tuo geresnės sąlygos gausėti erkėms, o, kaip žinia, jų platinama Laimo liga kuria milžiniškas neigiamas pasekmes. Tai, kad šiandien žmogus turi susimokėti (ir tikrai nemažai, jeigu taip palygini) už tai, kad apsisaugotų nuo tokių pasekmių, kurias vėliau, jeigu mes gausime Laimo ligą, visa visuomenė turėsime padengti tam žmogui – na, man atrodo, jau vakar reikėjo apie tai kalbėti, bet į artimiausius planus būtina įtraukti“, – akcentavo ji.
„Prieš keletą metų miškininkų profesinės sąjungos reikalavo, kad jų profesijai būtų šie skiepai nemokami, nes tai dar nebuvo padaryta. Tai miškininkams, kurie realiai kiekvieną dieną dirba miške ir pastoviai yra rizika patirti šitą ligą – manyti, kad tai kainuos brangiau, negu kad sukeltos pasekmės, būtų naivu“, – sakė I. Budraitė.
Karščiams tiesiogiai veikiant kiekvieno žmogaus sveikatą ir savijautą, I. Budraitės manymu, klimato krizės ir jos padarinių gyventojams tiesiog nebegalima ignoruoti.