„Plyšus aneurizmai, įvyksta stiprus vidinis kraujavimas, kuris gali sukelti šoką, organų pažeidimą ir dažnai baigiasi mirtimi – mirtingumas siekia iki 80–90 proc., jei neoperuojama laiku. Be to, aneurizma gali sukelti trombozę (kraujo krešulių susidarymą) ar emboliją, kai krešuliai nukeliauja į kitas kūno dalis“, – paaiškina sveikatos sprendimų centro „Antėja“ kraujagyslių chirurgas (angiochirurgas) Jonas Gutauskas.
Pacientams gydytojas pateikia gyvenimišką pavyzdį iš buities. Įsivaizduokite vandens žarną sode. Jei ji kur nors susilpnėjusi, atsiranda „išsipūtimas“ – burbulas. Kol jis nedidelis, vanduo dar teka. Bet žarnos sienelė toje vietoje labai įtempta, ir jei burbulas plyšta – vanduo veržiasi nekontroliuojamai.
„Lygiai tas pats įvyksta su aorta: kai aneurizma plyšta, kraujas išsilieja masiškai, ir tai yra gyvybei pavojinga situacija“, – sako J.Gutauskas.
Tipinis pacientas: rūkantis vyras
O kodėl pilvo aorta išsipučia? Pasak gydytojo, aneurizmos atsiradimą lemia keli pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie dažniausiai veikia kartu, silpnindami aortos sienelę ir skatindami jos išsiplėtimą.
Didžiausią įtaką turintis veiksnys – rūkymas. Apskaičiuota, kad žalingas įprotis 3–5 kartus padidina pilvo aortos aneurizmos riziką.
Pavojinga būklė dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 65 metų asmenims. Vyrai serga 4–6 kartus dažniau nei moterys.
„Aukštas kraujospūdis ir arterijų aterosklerozė taip pat silpnina aortą. Rizika ypač padidėja, jei artimas giminaitis jau turėjo aneurizmą. Be to, aukštas cholesterolis, diabetas, nutukimas, kitos širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) prisideda prie bendros rizikos, todėl svarbu jų neužleisti, pradėti anksti kontroliuoti“, – pabrėžia J.Gutauskas.
Europos medikai džiaugiasi, kad aneurizmų mažėja. Teigiamų rezultatų davė kritęs rūkymo paplitimas bei efektyvesnė ŠKL prevencija, rodo Europos kraujagyslių chirurgijos draugijos (ESVS) 2024 m. klinikines praktikos gairės.
Pastebėti aneurizmą, kol neiškilo grėsmė
J.Gutauskas pasakojo, kad pilvo aorta dauguma atvejų plečiai nesukeldama jokių simptomų, todėl žmonės retai pastebi aneurizmą patys – simptomai atsiranda tik plyšus ar esant komplikacijoms.
Kai gyvybei iškyla staigus pavojus, pasireiškia pilvo skausmas, nugaros skausmas ar pulsavimas pilve.
Tiesa, profilaktinė patikra leidžia aneurizmą pastebėti, kol dar neiškilo grėsmė: „Diagnozei reikalingi specialūs tyrimai: ultragarsas yra dažniausias ir paprasčiausias metodas, saugus ir neinvazinis, matuojantis aortos skersmenį. Kompiuterinės tomografijos angiografija naudojami detalesniam vertinimui, ypač planuojant gydymą.“
Išsitirti ypač patartina 65–75 m. vyrams, kurie kada nors rūkė.
Kai diagnozuojama aneurizma, gydymas priklauso jos dydžio, augimo greičio ir simptomų.
„Mažoms aneurizmoms (<5 cm) taikomas stebėjimas su reguliariais ultragarsais kas 6–12 mėn., kraujospūdžio kontrole ir rūkymo metimas. Operacija rekomenduojama, kai aneurizma >5,5 cm vyrams (>5 cm moterims), greitai auga (>1 cm per metus) ar sukelia simptomus, nes plyšimo rizika viršija operacijos riziką. Galimos atvira operacija, kai pašalinama pažeista aortos dalis ir pakeičiama sintetiniu protezu, arba endovaskulinė aneurizmos reparacija (EVAR) – mažiau invazinis metodas, kai per kirkšnį įdedamas stentas-graftas, sustiprinantis sienelę“, – paaiškina J.Gutauskas.
Jis priduria, kad medikamentai gali padėti kontroliuoti rizikos veiksnius, bet aneurizmos negydo.
Ką pataria gydytojas?
Kraujagyslių chirurgas pabrėžia, kad pilvo aortos aneurizmos riziką galima sumažinti keičiant gyvenimo būdą:
– Meskite rūkyti. „Tai yra svarbiausias žingsnis, nes rūkymas stipriai didina riziką“, – akcentuoja J.Gutauskas.
– Kontroliuokite kraujospūdį, jei nustatytas jo padidėjimas. „Reguliariai matuokite kraujospūdį ir vartokite gydytojo paskirtus vaistus“ , – pataria „Antėja“ gydytojas.
– Laikykitės sveiko mitybos principų: valgykite daug vaisių, daržovių, venkite sočiųjų riebalų.
– Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas (pvz., ėjimas, plaukimas) padeda kontroliuoti svorį ir cholesterolį.
„Jei esate rizikos grupėje (vyras, vyrenis nei 65 metų, rūkorius), kreipkitės pas kraujagyslių chirurgą, ypač jei šeimoje buvo aneurizmų“, – ragina J.Gutauskas.
Rugsėjį tradiciškai minima Pasaulinė aortos diena – proga prisiminti gyvybei pavojingą būklę.