Apie tai, kokios priežastys sukelia geležies trūkumą ir kokią sąsają tai turi su lėtiniais uždegiminiais procesais mūsų organizme, tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ diskutuoja mokslininkai Tomas Vaičiūnas ir Edita Kondrotienė.
Geležis naudojama uždegimui „gesinti“
Geležies stoką gali sukelti įvairūs veiksniai: netinkama mityba, virškinimo sutrikimai, gausios mėnesinės, operacijos ar traumos. Tokiais atvejais trūkumą dažniausiai galima nesunkiai atstatyti vartojant maisto papildus su geležimi.
Tačiau, anot biomedicinos mokslų daktaro, mokslininko Tomas Vaičiūno, užsitęsęs geležies trūkumas gali įspėti ir apie organizme prasidėjusius lėtinius uždegiminius procesus.
Šiems procesams slopinti organizmas aktyviai naudoja geležį, o tai – kelias į lėtinių ligų sukeltą anemiją.
„Geležies trūkumas lemia ir feritino, hemoglobino rodiklių kritimą. Tam užsitęsųs ilgą laiką, gali susiformuoti anemija“ – teigia T. Vaičiūnas.
Ragina reguliariai stebėti
O jei jau kurį laiką sergate tam tikra lėtine liga, verta reguliariai stebėti geležies rodiklius organizme.
„Sergant antro tipo cukriniu diabetu, nutukimu, turint širdies ir kraujagyslių sutrikimų, insulino rezistenciją, ypač virškinamojo trakto problemų, geležis gali būti naudojama uždegiminiams procesams slopinti. Be to, taip pat gali sutrikti jos įsisavinimas, dėl ko atsiranda lėtinių ligų sukelta anemija“, – teigia biomedicinos mokslų daktaras.
Gyvenimo būdo įtaka – itin svarbi
Tinklalaidėje mokslininkai atkreipė dėmesį ir į gyvenimo būdo įtaką geležies apykaitai organizme.
„Greitas maistas, perteklinis raudonos mėsos vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholis, negebėjimas susitvarkyti su stresu – visi šie įpročiai veikia kaip degusis skystis organizme vykstantiems lėtinio uždegimo procesams“ – aiškina T. Vaičiūnas.
Jo teigimu, jei žmogus nepasirūpina gyvenimo būdo pokyčiais, geležies atsargas atstatyti sudėtinga.
„Žmonės dažnai kelis mėnesius vartoja geležies papildus, bet rodikliai beveik nepakyla. Natūralu, kad taip bus, jei toliau pilame „degųjį skystį“ ir nešaliname priežasčių“ – kalba mokslininkas.
Greiti, madingi sprendimai – rizikingi
Vis dažniau žmonės, susidūrę su geležies stoka, renkasi injekcijas ar infuzijas. Tačiau tokios priemonės, pasak specialistų, turi būti naudojamos atsakingai. Tuo labiau, kad injekcinę geležį įprastai skiria gydytojas, patys žmonės neturėtų nuspręsti dėl jos vartojimo.
„Injekcinė geležis sukelia smūginį efektą, šoką – organizmas gauna labai didelę vieno elemento koncentraciją. Tai gali pastiprinti autoimuninį atsaką, ypač turintiems virškinimo sutrikimų“, – pabrėžia biomedicinos mokslų daktaras.
T. Vaičiūnui antrina laidos vedėja, mokslininkė Edita Kondrotienė, teigianti, kad po tokių infuzijų geležis turėtų būti nuosekliai vartojama ir toliau.
„Labai svarbu dėl šių injekcijų tartis su gydytoju. Taip pat toliau perioraliniu būdu vartoti geležį, palaikyti geležies apykaitą ir reguliuoti uždegimą“, – teigia Edita.
Lietuvos mokslininkų sprendimai geležies įsisavinimui
Renkantis maisto papildus geležiai atstatyti, specialistai ragina atkreipti dėmesį, ar papildas turi laktoferino.
Laktoferinas – baltymas, natūraliai randamas visuose organizmo skysčiuose (ašarose, seilių liaukose, žinduolių piene), kuris padeda geriau įsisavinti geležį.
„Geležies kompleksai su laktoferinu yra geriau toleruojami, nes laktoferinas dalyvauja geležies pernešimo procese į ląstelę. Jų nereikia derinti su maisto produktais, papildas nesukelia metalo skonio burnoje ar vidurių užkietėjimo, o geležies pasisavinimas yra efektyvesnis“, – teigia ekspertai Tomas Vaičiūnas ir Edita Kondrotienė, pridurdami, kad tokius geležies preparatus kuria Lietuvos mokslininkai.
Mokslininkai primena, kad geležies rodiklių (geležies, feritino, hemoglobino) stebėjimas gali padėti laiku pastebėti ne tik anemiją, bet ir užkirsti kelią lėtinėms ligoms arba aptikti jas ankstyvoje stadijoje.