Vilniaus Universiteto Farmacijos krypties studentė Akvilė Streckytė pasidomėjo, kaip keitėsi eterinių aliejų vaidmuo lietuviškose vaistinėse istoriniu laikotarpiu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Istorija menanti Senovės Egipto laikus
Nuo seno augalai ir jų ekstraktai buvo naudojami įvairiais tikslais: apeigose, laidotuvių ceremonijose, šventuose ritualuose, gydyme ar maisto gamybai. Senovės Egipte aliejus buvo naudojamas kūno balzamavimui. Jau tuo metu eterinius aliejus buvo bandoma pritaikyti kosmetikos gamybai. Kinų bei indų tradicinėje medicinoje (Ajurvedoje) eteriniai aliejai buvo labai svarbi priemonė skirta kūno ir dvasios balansui atstatyti ir palaikyti. Šiuo metu tokios praktikos yra vadinamos – holizmu, kai siekiama atstatyti kūno ir dvasios balansą.
Hipokratas teigė, kad eteriniai aliejai gali būti naudojami masažams bei aromatinėms vonioms, siekiant „išvalyti“ organizmą ir jį detoksikuoti. Taip pat jis tikėjo, kad tinkama higiena ir natūralūs augaliniai preparatai padeda išvengti ligų, tad aromatinės vonios bei masažai buvo naudojami tiek skausmo malšinimui, tiek nervinės sistemos atpalaidavimui bei nemigos gydymui.
Šveicarų filosofas, gydytojas Paracelsas supažindino su „esencijos“ samprata, kuri buvo lyg pradžia eterinių aliejų panaudojimui šiuolaikinėje visuomenėje. Tuomet buvo pradėti augaliniai eksperimentai, siekiant išskirti aktyviuosius komponentus. XX amžiuje prancūzų chemiko Rene Maurice Gattefosse dėka, buvo įrodytas levandų eterinio aliejaus poveikis žaizdų gijime bei antiseptikoje. Toliau tiriant augalo savybes, mokslininkas, atrado aromaterapijos sampratą. Antrojo pasaulinio karo metais eteriniu aliejumi buvo gydomos kareivių žaizdos, kai stigo antibiotikų karo lauke.
Tęsiant eterinių aliejų istoriją nuo senovės civilizacijų iki šiuolaikinio pritaikymo, svarbu paminėti ir mokslinį lietuvių indėlį šioje srityje. Mokslinius tyrimus atlikusi prof. D. Mockutė padėjo pamatą tolimesniems eterinių aliejų tyrimams. Toliau jos mokslinę kryptį plėtojo tokie mokslininkai, kaip dr. A. Judžentienė, dr. K. Ložienė, prof. A. Ževžikovas, prof. L. Ivanauskas daugiausia gilindamiesi į vietinių augalų cheminės sudėties bei jų biologinio aktyvumo analizę. Plačiai tyrinėti augalai buvo tokie kaip čiobreliai, melisa, šalavijas, pipirmėtė, o jų eteriniai aliejai buvo analizuojami taikant dujų chromatografijos – masių spektrometrijos (GC – MS) metodą.
Gauti tyrimų duomenys yra vertinami ir siekiamas jų pritaikymas aromaterapijoje ir farmacijos srityje. Siekiant įvertinti eterinių aliejų terapinį potencialą, mokslininkės dr. Urtė Prentice bei dokt. Greta Kasputė tyrinėja eterinių aliejų komponentų chemines ir farmakokinetines savybes bei galimą jų taikymą pažangiose vaistų pernašos sistemose, siekiant efektyvesnio veikliųjų medžiagų pristatymo organizme. Tokia mokslo pažanga integruoja eterinius aliejus į šiuolaikinę mediciną bei farmaciją.
Aromatiniai augalai vaistininko praktikoje
Kaip augalinės kilmės medžiagos prisidėjo prie šiuolaikinių vaistų kūrimo farmacinės praktikos pradžioje?
Išplėstinės praktikos vaistininkė Kristina Vaičaitienė pasakoja, kad praeitame šimtmetyje, lyginant su šiuolaikinio gydymo variacijomis, augaliniai preparatai buvo ženkliai dažniau naudojami farmacinėje praktikoje, kaip pavyzdžiui, paklitakselis, aspirinas, digoksinas, chininas ar morfinas. Šie preparatai buvo susintetinti iš augaluose kaupiamų komponentų, kadangi sintetinių vaistinių preparatų rinkoje dar nebuvo daug. Sintetiniai preparatai buvo pradėti kurti tik XIX amžiaus pabaigoje. Kadangi buvo gerai žinomas gydymas vaistiniais augalais, tai cheminės medžiagos pradėtos sintetinti iš augaluose kaupiamų cheminių junginių.
Aromatiniai augalai ir vaistinės žolelės buvo laikomi natūraliais, saugesniais nei sintetiniai vaistai, preparatais. Vaistininkė K. Vaičaitienė pabrėžia, kad aromatiniai augalai bei vaistažolės šiuo metu yra kliniškai tiriamos ir įrodytų tyrimų duomenimis pakankamai saugios naudoti. Šiandien vaistų gamyboje naudojami tik tie vaistiniai augalai, kurie yra patvirtinti, tinkami ir saugūs naudoti.
Siekiant praplėsti žolelių, o tuo pačiu ir eterinių aliejų panaudojimą vaistų gamybos tikslais, reikia nustatyti jų saugumą, stabilumą, terapinį efektą, toksiškumą ir nepageidaujamą poveikį.
Kaip šiandien yra vertinamas eterinių aliejų saugumas ir veiksmingumas, lyginant su sintetiniais vaistais?
Išplėstinės praktikos vaistininkė dokt. Greta Kasputė teigia, kad šiandien eteriniai aliejai yra vis plačiau analizuojami mokslo ir alternatyvios medicinos kontekste. Eteriniai aliejai yra potencialūs terapiniai agentai, turintys priešuždegiminių, antibakterinių, antivirusinių, raminamųjų ar k.t. biologinių savybių. Svarbu suprasti, kad lyginant su sintetiniais vaistais, eterinių aliejų veiksmingumas ir saugumas tebėra ribotai pagrįsti moksliniais tyrimais.
Daugumos eterinių aliejų poveikis šiuo metu yra pagrįstas empirinėmis žiniomis, todėl siekiant standartizuotos, veiksmingos ir saugios terapijos, reikia atlikti klinikinius tyrimus su šiomis medžiagomis.
Kaip pasikeitė eterinių aliejų vertinimas farmacijos srityje per pastaruosius dešimtmečius?
Kristina Vaičaitienė pasakoja, kad per pastaruosius dešimtmečius eteriniai aliejai farmacijos srityje vartojami vis plačiau, kadangi remiamasi ne tik empiriniais, laiko patvirtintais, bet ir moksliniais, klinikiniais tyrimais.
Augant susidomėjimui natūraliais produktais ir didėjant pacientų poreikiui ieškoti švelnesnių, mažiau šalutinių poveikių sukeliančių alternatyvų, prasidėjo aktyvesni eterinių aliejų tyrimai. „Pastaraisiais metais atlikta daugiau iki-klinikinių tyrimų, kurie apima tyrimus ląsteliniame lygmenyje ir gyvūnų modeliuose“ – teigia dokt. Greta Kasputė.
Kai kurie eteriniai aliejai, kaip arbatmedžio ar levandų aliejus, sulaukė didesnio dėmesio dėl savo plataus biologinio aktyvumo. Šiuos eterinius aliejus galima įsigyti vaistinėse.
Kaip dažnai ir kokiose situacijose farmacijos specialistai rekomenduoja eterinius aliejus pacientams?
Vaistininkai ar jų padėjėjai eterinius aliejus rekomenduoja gana dažnai, tačiau atsižvelgdami į paciento poreikius, sveikatą, amžių, vartojamus vaistus ir kitas atsargumo priemones. Farmacijos specialistai dažniausiai rekomenduoja eterinius aliejus kaip papildomą priemonę tam tikrose situacijose – pavyzdžiui, streso valdymui, siekiant nusiraminti, kaip aromaterapinę priemonę, nemigai palengvinti. Odos priežiūrai, spuogams ar uždegimams, siekiant nesudirginti audinių ir veikti antibakteriškai ir priešuždegimiškai. Kvėpavimo takų lengvinimui – tačiau ne kaip pagrindinį gydymą. Dar siūloma kaip natūrali priemonė raumenų bei sąnarių skausmui malšinti, šaldančiuose ar šildančiuose tepaluose galima aptikti eterinių aliejų, kurie malšina skausmo pojūtį.
Dažniau eteriniai aliejai būna siūlomi esant sezoninių ligų metu, nuo rudens iki pavasario esant didesnei infekcijų rizikai ar peršalimo bei alergijos atveju. Svarbu pabrėžti saugumą dėl eterinių aliejų vartojimo: jautriems pacientams ar vaikams eteriniai aliejai gali sukelti alergines reakcijas, taip pat yra nerekomenduojami vaikams iki 2 metų amžiaus. Nerekomenduojama naudoti nėštumo metu, nebent yra kliniškai įrodytas eterinio aliejaus saugumas. Svarbiausia, kad eterinis aliejus būtų tinkamai naudojamas – praskiedžiant ir nenaudojant gryno aliejaus.
Kokiuose vaistinėse parduodamuose produktuose galima rasti eterinius aliejus?
Vaistinėse galima rasti įvairių produktų, kurių sudėtyje aptiktumėme eterinių aliejų. Plačiausiai eteriniai aliejai yra naudojami inhaliacijai ir aromaterapijoje. Pavyzdžiui, eterinių aliejų mišiniai gali būti naudojami inhaliacijoms, juos garinant difuzoriuose kaip alternatyva raminantiems vaistiniams preparatams. Šie tirpalai yra plačiausiai naudojami siekiant terapinio efekto. Taip pat eteriniai aliejai yra ir kremų, losjonų bei tepalų sudėtyse.
Ar yra vaistų, savo sudėtyje turinčių eterinių aliejų? Koks jų vartojimas?
Eteriniai aliejai pasižymi plačiu poveikio spektru, tokiu kaip priešuždegiminis, atsikosėjimą lengvinantis, antimikrobinis, spazmolitinis ar raminamasis, dėl šių savybių jie gali būti plačiai pritaikomi gydymo srityje. Nors didžioji dalis eterinių aliejų yra priskiriami kaip papildomoji ir pagalbinė priemonė, tačiau yra ir registruotų vaistinių preparatų. Vienas tokių preparatų, savo sudėtyje turi eukalipto, saldžiųjų apelsinų, mirtos, citrinos aliejus. Šis vaistas palengvina atsikosėjimą ir savo sudėtyje turi išgrynintų eukaliptų, saldžiųjų apelsinų, mirtų ir citrinų eterinių aliejų mišinio. Taip pat yra eukalipto tepalas, skiriamas peršalimo simptomų lengvinimui, savo sudėtyje turintis eukalipto, paprastųjų pušų, kamparo eterinių aliejų.
Kodėl svarbu tirti eterinių aliejų sudėtį?
Dokt. Greta Kasputė teigia, kad eterinių aliejų sudėtį yra svarbu tirti dėl jų cheminės sudėties, nes ji glaudžiai susijusi tiek su terapiniu poveikiu, tiek su saugiu, kokybišku bei veiksmingu vartojimu. Kadangi eteriniai aliejai yra iš gamtos gaunamas komponentas, jo sudėtį svarbu ištirti dėl to, kad iš augalo išgaunant eterinį aliejų gauname keliolika veikliųjų junginių, kurių efektyvumas yra skirtingas ir pats veikimo mechanizmas priklauso nuo tikslios cheminės sudėties.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad netgi skirtingos augalo kilmės vietos ar augimo sąlygos gali sąlygoti skirtingą kiekį cheminių komponentų, kurių pageidaujamas ir toksinis poveikis gali iš esmės skirtis, tad mokslo plėtra ties šia sritimi yra inovatyvi ir išties svarbi mokslinėje srityje.
Kaip manote, kokias technologijas pasitelkus eteriniai aliejai galėtų būti įkomponuoti į vaistų sudėtį ir kaip tai padėtų pacientams iš praktinės pusės?
Vienas iš pažangių būdų, anot U. Prentice, įtraukti eterinius aliejus į farmacinių formulių sudėtį – tai vaistų pernašos sistemų, pagrįstų modifikuotomis polimerų nanotechnologijomis, taikymas. Šios sistemos tiria kontroliujamą veikliosios medžiagos išsiskyrimą organizme: palaipsniui, pagal poreikį, dozėmis arba momentiniu būdu pasiekus tikslinę koncentraciją. Tokia tiksli medžiagos kinetika ne tik padidina gydymo efektyvumą, bet ir ženkliai sumažina sisteminius šalutinius poveikius.
U. Prentice pasakoja, kad kita galima aktuali tyrimų kryptis – funkcionalizuotų polimerinių matricų kūrimas, skirtas tam tikrų biologiškai aktyvių komponentų, pavyzdžiui, eterinių aliejų sudėtinių dalių, selektyviam atpažinimui. Šios struktūros gali būti suprojektuotos taip, kad tiksliai atpažintų specifines molekules, kurios pasižymi svarbiomis farmakologinėmis savybėmis. Tokiam selektyvumui užtikrinti vis plačiau taikomi molekuliniai įspaudai (angl. molecularly imprinted polymers, MIP) – sintetinės atpažinimo sistemos, kurių veikimo principas pagrįstas komplementariu molekulės formai ir cheminėms savybėms atitikimu.
Ši technologija aktyviai vystoma ir Lietuvoje, kur mokslininkai kuria pažangius MIP pagrįstus sprendimus analitikai, kontrolei. Tokie polimeriniai atpažinimo įrankiai leidžia identifikuoti tikslines analites, nustatyti eterinių aliejų autentiškumą bei taip užtikrinti galutinių preparatų veiksmingumą. Apjungus šias dvi technologijas – tikslinę pernašą ir molekulinį selektyvumą – atsiveria naujos galimybės kurti išmanias, personalizuotas vaistų pernašos sistemas su gamtinės kilmės bioaktyviais junginiais.
Ar eteriniai aliejai galėtų būti pagrindinė gydymo priemonė ateityje?
Kaip teigia dokt. Greta Kasputė, ateityje eteriniai aliejai gali užimti reikšmingesnę vietą gydymo praktikoje, ypač jei bus atlikta daugiau išsamių mokslinių tyrimų. Naudojant šiuolaikines technologijas, tokias kaip nanotechnologijos ar modernios ekstrakcijos metodikos, galima pagerinti jų veikliųjų medžiagų įsisavinimą ir stabilumą. Vis dėlto, kol kas eteriniai aliejai išlieka kaip papildoma, bet ne pagrindinė gydymo priemonė.
Lyginant eterinių aliejų istoriją skirtingais laikotarpiais, galima įžvelgti nuoseklią šių natūralių preparatų integraciją į šiuolaikinę farmacijos technologiją. Šiandien jų gamybai ir taikymui pasitelkiamos pažangios laboratorinės technologijos, leidžiančios pagerinti veikliųjų komponentų stabilumą, biologinį prieinamumą bei sumažinti galimą nepageidaujamą poveikį. Istoriškai eteriniai aliejai buvo naudojami kaip antimikrobinės, antiseptinės, priešuždegiminės ar net psichotropinės medžiagos.
Pasitelkiamos žaizdų gydymui ir įvairioms negalavimų formoms palengvinti. Šiuolaikinė farmacija plečia šių medžiagų taikymo spektrą, integruodama jas į tepalų, kremų, inhaliacinių preparatų, aromaterapijos ir kosmetikos produktų sudėtį. Didėjantis mokslininkų susidomėjimas žolelių bei aromatinių augalų savybėmis skatina atlikti vis daugiau laboratorinių tyrimų, siekiant atskleisti veikimo mechanizmus, įsisavinimo ypatumus ir klinikinį efektyvumą. Todėl eteriniai aliejai šiandien vertinami ne tik kaip natūrali, bet ir kaip saugi bei inovatyvi tyrimų ir plėtros kryptis farmacijos moksle.