Nors gyvenimo kokybė nuolat gerėja, kardiologai rimtai sunerimę – pernelyg anksti mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimų platforma (SHARE), kurioje Lietuva dalyvauja nuo 2017-ųjų, rodo, kad mūsų gyventojai nesukaupia vadinamojo sveikatos rezervo dėl įvairių priežasčių – traumų, gyvensenos ypatybių, anksti užklupusių lėtinių ligų. Todėl ypač svarbu laiku atlikti tyrimus, nes negrįžtami organizmo pokyčiai dažnai prasideda nejučia.

Lietuvos gyventojai smarkiai skiriasi nuo bendraamžių užsienyje gebėjimu valdyti blogąjį cholesterolį, kuris yra vienas svarbiausių aterosklerozės vystymosi veiksnių.

Pastarajame Europos kardiologų kongrese buvo aptariami EUROASPIRE registro, kuris apėmė infarktu sirgusius, stentuotus ir operuotus pacientus, duomenys.

[[ge:lrytas:lrytas:39719211]]

Lietuva tarp kitų 27 šalių liko paskutinėje vietoje. Paaiškėjo, kad vos 10 procentų pacientų mūsų šalyje pavyko pasiekti gydymo tikslą – sumažinti blogojo cholesterolio kiekį iki mažiau nei 1,8 mmol/l. Pagal tarptautines kardiologų rekomendacijas šiai pacientų grupei MTL cholesterolis (blogasis) neturėtų viršyti 1,4 mmol/l.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad išvengti infarkto ar insulto įmanoma, jei žmonės pasirenka sveiką gyvenimo būdą, subalansuotą mitybą, stengiasi mažinti streso lygį, daugiau laiko praleidžia gryname ore, atsisako žalingų įpročių.

[[ge:lrytas:lrytas:39664646]][[ge:lrytas:lrytas:39740660]][[ge:lrytas:lrytas:39752783]]

Yra dar vienas svarbus veiksnys – reguliarus apsilankymas pas šeimos gydytoją. Iš tikrųjų daug kas priklauso ir nuo Lietuvos gyventojų požiūrio į sveikatą – nuo to, kaip aktyviai yra taikoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ji yra skirta 40–60 metų vyrams ir moterims ir padeda nustatyti rizikos veiksnius.

Svarbu žinoti, kad nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, rodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

Įrodyta, kad pakoregavus gyvenimo būdą, mitybą, įtraukus į dienotvarkę fizinį aktyvumą įmanoma išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Jeigu nustatoma didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, turi būti skiriamas medikamentinis gydymas.

Lietuvoje pacientai, ištirti pagal šią programą, išsiskyrė 2 rizikos veiksniais: apie 90 procentų turėjo padidėjusį cholesterolį, 60–70 procentų – padidėjusį kraujospūdį. Šie rizikos veiksniai yra labai svarbūs, juos būtina valdyti.

Padidėjęs kraujospūdis gali sukelti ne tik galvos skausmą, pavyzdžiui, gali gelti kaktą ar pakaušį, bet ir prišaukti rimtų bėdų. Jei žmogus nematuoja kraujospūdžio, gali ir nežinoti, kad negalavimai yra susiję su padidėjusiu kraujospūdžiu.

Jei kraujospūdis būna nuolat padidėjęs, jei jis nenukrinta mažiau kaip 140/90 mmHg, tai vertinama kaip liga, kuri vadinama arterine hipertenzija.

Aukštas kraujospūdis pažeidžia širdį – kad išmestų tą patį tūrį kraujo, jai tenka sunkiau dirbti. Dėl šios priežasties ilgainiui sustorėja širdies raumuo.

Nesureguliuotas kraujospūdis skatina aterosklerozės vystymąsi, pažeidžia kraujagysles – širdies, galvos smegenų, inkstų, kartu ir šiuos organus, gali net išsivystyti inkstų funkcijos nepakankamumas. Tai lėtinės komplikacijos.

Pavojingos ir ūminės komplikacijos, pavyzdžiui, hemoraginis insultas, kai kraujas išsilieja į smegenis arba kai plyšta aorta. Todėl negydoma arba netinkamai gydoma hipertenzija gali suluošinti žmogų.

Medikai primena, kad būtina atkreipti dėmesį į blogąjį – mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį. Tačiau ne visiems reikia vienodai mažinti jo koncentraciją kraujyje. Jeigu pacientas neturi rizikos veiksnių, siektinas blogasis cholesterolis bus mažesnis kaip 2,4 mm/l.

Jei pacientas turi tam tikrų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, kraujospūdis nėra daug padidėjęs arba jis serga nesunkiai koreguojamu cukriniu diabetu, blogasis cholesterolis turėtų būti mažesnis nei 1,8 mm/l.

[[ge:lrytas:lrytas:39834122]]

Jei atliktas kraujagyslių stentavimas arba širdies kraujagyslių šuntavimo operacija, jei buvo ištikęs infarktas ar nustatyta stabilioji krūtinės angina, cholesterolio kontrolė turi būti dar griežtesnė. Tai reiškia, kad paciento blogasis cholesterolis turi būti mažesnis kaip 1,4 mm/l.

Tokiu atveju blogojo cholesterolio kiekį kraujyje reikia mažinti daugiau kaip 50 procentų. Vien dieta to neįmanoma pasiekti, todėl būtini antilipidiniai vaistai, dažniau – jų deriniai.

Jei norima išvengti aterosklerozės vystymosi, blogojo cholesterolio koncentracija kraujyje ilgai turi būti sumažėjusi.

Yra atlikta daug tarptautinių studijų, kurių išvados rodo – vartojant antilipidinius vaistus aterosklerotinių plokštelių dydis ir tūris sumažėja, nors jos ir neišnyksta. Jos mažiau linkusios plyšti. Tokie pacientai rečiau patiria infarktą, insultą, jų kraujagysles rečiau reikia stentuoti, operuoti pakartotinai nei tuos, kurie vaistus gėrė vos kelis mėnesius ir metė, arba tuos, kurie nekoregavo aukšto cholesterolio. Šie skirtumai yra statistiškai patikimi.

Be cholesterolio, kiti rizikos veiksniai irgi turi būti tinkamai koreguojami, pavyzdžiui, būtina atsisakyti rūkymo, tinkamai gydyti diabetą, vengti streso, triukšmo, nutukimo, daugiau dėmesio skirti fiziniam aktyvumui.

Kardiologai primena, kad širdies ir kraujagyslių sveikata – tai kelias į ilgaamžiškumą. Žmogus negali pakeisti savo genų, amžiaus ir lyties, bet daug ką gali nuveikti mylėdamas save ir savo artimuosius.

Kardiologai kelia raudoną vėliavą dėl cholesterolio: Lietuva – paskutinėje vietoje (2)