Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Gretos Gargasienės, pastaruoju metu mirčių fiksuojama daugiau nuo gripo, nei nuo koronaviruso.
„COVID pandemijos metu didžiausi mirties atvejų skaičiai buvo registruoti būtent nuo COVID-19 ligos.
2024–2025 m. sezonu nuo gripo buvo registruota daugiau mirties atvejų (75) nei nuo COVID-19 ligos (59)“, – Lrytas sakė G.Gargasienė.
Svarbiausia saugoti pažeidžiamiausius
Tiek gripas, tiek koronavirusas vienam žmogui gali praeiti be komplikacijų, o kitas gali sirgti labai sunkiai.
Pagrindinės gripo ir COVID-19 rizikos grupės yra šios:
- 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys;
- asmenys, sergantys lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
- medicinos įstaigose dirbantys asmenys, sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
- asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- nėščiosios;
- 2–7 m. amžiaus vaikai.
Pablogėjimas – antrą ligos savaitę
Kaip nurodoma Europos skiepijimo informacijos portale, pagrindiniai COVID-19 simptomai yra šie: karščiavimas, kosulys, bendras silpnumas ar nuovargis, skonio arba uoslės pokyčiai arba praradimas, gerklės skausmas, galvos skausmas, raumenų skausmai, viduriavimas.
Vis dėlto ligos simptomai kiekvienam asmeniui yra labai skirtingi.
Kai kurie COVID-19 sergančių žmonių atvejai yra besimptomiai. Tai reiškia, kad žmonės nejaučia jokių simptomų.
Sunkiais atvejais gali pasireikšti pasunkėjęs kvėpavimas arba dusulys, sumišimas, skausmas krūtinės srityje.
Žmonėms, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai, gali prireikti specializuotos medicininės priežiūros ir pagalbos.
Paciento būklė gali greitai pablogėti ir dažniausiai tai įvyksta antrą ligos savaitę.
Deja, kai kuriems COVID-19 sergantiems žmonėms tenka gultis į ligoninę. Kai kuriems iš jų gali prireikti intensyvios priežiūros, kartais – net ilgesniam laikui.
Gali likti ilgalaikės komplikacijos
Žmones, kuriems pasireiškia sunkūs kvėpavimo takus pažeidžiantys simptomai, gali tekti prijungti prie DPV aparato (dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato). Todėl, be COVID-19, jie gali lengviau užsikrėsti ir kita infekcija, pvz., pneumonija.
Kai kuriems COVID-19 pacientams taip pat yra didesnė komplikacijų, susijusių su kraujo krešėjimu, pavyzdžiui, insulto ar miokardo infarkto, rizika.
Didesnė tikimybė, kad gultis į ligoninę reikės vyresnio amžiaus žmonėms, ypač vyresniems nei 60 metų ir turintiems gretutinių sveikatos sutrikimų.
Mirties rizika yra didesnė vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat žmonėms, turintiems lėtinių ligų ar gretutinių sveikatos sutrikimų.
Nedaugeliui pacientų SARS-CoV-2 infekcija gali sukelti ilgalaikį poveikį . Tai vadinama ilgalaikiu COVID sindromu arba ilgalaikiais simptomais persirgus COVID-19.
Ilgalaikis COVID sindromas gali pasireikšti įvairaus amžiaus pacientams, įskaitant žmones, kuriems pirmą kartą užsikrėtus COVID-19 simptomai buvo nesunkūs.
Simptomai yra šie: uoslės arba skonio praradimas, nuovargis, bendras silpnumas, dusulys, kognityviniai sutrikimai.
Tyrimo, kuriuo būtų galima diagnozuoti ilgalaikį COVID sindromą, nėra, o simptomai gali trukti savaites, mėnesius ar ilgiau.
Persirgusiųjų žmonių tyrimų duomenys rodo, kad nuo COVID-19 paskiepytiems asmenims ilgalaikio COVID sindromo simptomai pasireiškia rečiau.