Nors 2023 m. gegužės 4 d. PSO paskelbė, kad COVID-19 nebėra tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatos situacija, virusas ir jo keliami pavojai išlieka – ypač vyresniems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms.
Šiuo metu koronaviruso gydymui skirtas preparatas nirmatrelviras/ritonaviras yra registruotas Europos vaistų agentūros ir patvirtintas naudoti Lietuvoje.
Nuo 2025 m. rugsėjo 19 d. vaistas įtrauktas į bendrą kompensuojamųjų vaistų sistemą, tad pacientai, kuriems jis paskirtas pagal tam tikras indikacijas, gali jį įsigyti bet kurioje vaistinėje su receptu.
Apie tai, kaip veikia šis vaistas, kokiems pacientams skiriamas naujienų portalui Lrytas papasakojo šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Kaip veikia šis vaistas?
Kaip aiškino specialistė, koronaviruso gydymui skirtas vaistas sudarytas iš dviejų veikliųjų medžiagų. Šis vaistas vartojamas kaip dvi atskiros tabletės vienoje pakuotėje, bet jos geriamos kartu.
„Pagrindinė veiklioji medžiaga yra nirmatrelviras. Jis sustabdo viruso dauginimąsi ankstyviausioje fazėje. Kai virusas patenka į mūsų nosiaryklę, jis labai aktyviai dauginasi ir būtent tai sukelia simptomus. Jei žmogus turi lėtinių ligų, antsvorio ar yra vyresnio amžiaus, komplikacijos gali vystytis labai greitai“, – aiškino gydytoja.
Todėl, pasak jos, itin svarbu gydymą pradėti pačioje ligos pradžioje. Būtent tuo metu viruso dauginimasis yra pats intensyviausias.
„Jeigu vaistas paskiriamas per pirmąsias penkias dienas nuo simptomų pradžios, galima efektyviai sustabdyti viruso dauginimąsi. Jei žmogus toliau karščiuoja, tai signalas, kad virusas dar aktyvus. Tokiu atveju, vaisto veikimas ypač reikšmingas – jis užblokuoja fermentus, be kurių virusas negali gaminti naujų savo kopijų“, – kalbėjo J.Dūdienė.
Antroji šio preparato sudėtinė dalis – ritonaviras. Jis sulėtina nirmatrelviro skaidymą, todėl pagrindinė veiklioji medžiaga ilgiau išlieka veiksminga organizme.
„Jei ne ritonaviras, nirmatrelvirą reikėtų gerti kas 4–6 valandas, tačiau šiuo atveju užtenka trijų tablečių kas 12 valandų. Kursas trunka penkias paras“, – pasakojo specialistė.
Skiriamas ne visiems pacientams
Šis gydymas nėra skirtas kiekvienam, kuriam nustatoma COVID-19 infekcija. Gydytoja pabrėžė, kad pirmiausia įvertinama paciento rizika susirgti sunkia ligos forma.
„Vaistas aktualus tiems, kurie turi lėtinių ligų ir yra vyresnio amžiaus. Tokiems žmonėms dažnai būdingos kelios gretutinės ligos, dėl kurių jie kasdien vartoja vaistus, todėl labai svarbus tampa vaistų tarpusavio suderinamumas.
Ne kiekvienam skiriame šį preparatą – visada pasveriame riziką, įvertiname inkstų funkciją. Jei paciento būklė labai sunki, kartais net svarstome, ar gydymas apskritai bus tinkamas“, – pasakojo gydytoja.
Tačiau ji akcentavo, kad gydymas gali būti skiriamas ir lengvus simptomus jaučiančiam žmogui, jei jis turi gretutinių ligų, didinančių komplikacijų riziką.
„Esame matę atvejų, kai ir lengva infekcijos forma vėliau išsivysto į sunkią koronaviruso infekciją, reikalaujančią gydymo stacionare, o vėliau į pokovidinį sindromą. Todėl, jei yra keli rizikos veiksiai, kartais skiriame vaistą net tada, kai simptomai nėra labai stiprūs, o labiau panašūs į peršalimą“, – sakė medikė.
Kadangi dauguma pacientų vartoja medikamentus, skirtus kitoms gretutinėms ligoms gydyti, J.Dūdienė atkreipė dėmesį, kad labai svarbu itin kruopščiai vertinti vaistų tarpusavio sąveikas.
„Dažnai pacientai vartoja antihipertenzinius vaistus – kraujospūdį mažinančius preparatus. Su jais ritonaviras gali sąveikauti, sustiprindamas poveikį. Todėl rekomenduojama stebėti kraujospūdį ir tas penkias dienas, kol vartojamas nirmatrelviras, dozę sumažinti perpus, jei arterinis kraujo spaudimas stipriau sumažėja.
Panaši situacija su antikoaguliantais – vaistais, mažinančiais kraujo krešumą, kurie dažniausiai skiriami sergantiesiems prieširdžių virpėjimu. Kartais pavyksta rasti pakaitalą, kartais pakanka sumažinti dozę. Yra ir tokių preparatų, kurių nutraukti neprireikia.
Tačiau svarbiausia – kai kurių pacientų gydymo negalima staiga nutraukti, nes tuomet gali pablogėti pagrindinės ligos kontrolė“, – komentavo pašnekovė.
Dar viena grupė medikamentų, kurie yra nesuderinami su šiuo gydymu, tai statinai – vaistai nuo cholesterolio.
„Tokiais atvejais sprendžiame, ar galima kelioms dienoms atsisakyti šių vaistų. Yra atvejų, kai tai įmanoma, tačiau yra situacijų, kai negalima nutraukti net vienai parai, pavyzdžiui, po šuntavimo operacijos. Tokias rizikas visuomet labai atsakingai svarstome“, – pabrėžė gydytoja.
Šalutinis poveikis
J.Dūdienė pasakojo, kad šis preparatas yra gana gerai toleruojamas – rimtesnių šalutinių reiškinių dažniausiai nepastebima.
„Dažniausias nusiskundimas – kartumas burnoje gydymo metu. Tai laikinas reiškinys, kuris praeina baigus vartoti vaistą. Kartais pasitaiko laisvesni viduriai, tačiau didesnių nepatogumų pacientai paprastai nenurodo“, – aiškino specialistė.
Pasak gydytojos, šio vaisto poveikis yra stipriai ištirtas klinikiniuose tyrimuose, o reali praktika patvirtina jų rezultatus.
„Per 1–2 paras pacientai pajunta akivaizdų pagerėjimą. Jei jau buvo išsivystęs kosulys, jis greičiau praeina, sumažėja dusulys, palengvėja galvos, raumenų ir sąnarių skausmai. Efektas juntamas labai greitai“, – kalbėjo medikė.
Pasak medikės, naujo preparato pacientai nebijo – priešingai, dažniausiai jie patys domisi galimybe jį gauti.
„Mes, medikai, neįkalbinėjame gerti vaistų – tik aptariame rizikas ir galimybes. Praktikoje dauguma pacientų patys priima sprendimą. Nesu susidūrusi, kad kas nors būtų kategoriškai atsisakęs“, – sakė gydytoja.
Pataria nepiktnaudžiauti
Tiesa, J.Dūdienė pastebi, kad kai kurie pacientai piktnaudžiauja ir vaistais domisi net ir tais atvejais, kai jiems gydymas nėra reikalingas. Specialistės teigimu, svarbu suprasti, kad šis preparatas nėra vitaminai ar įprastas karščiavimą malšinantis vaistas.
„Sulaukiame klausimų, ar galima iš anksto įsigyti šį vaistą, bet prasmės tai neturi. Jis neveiks profilaktiškai. Šis preparatas veikia tik prieš koronavirusą, stabdydamas jo dauginimąsi. Sergant gripu ar kitomis ligomis jis taip pat neveiks. Tai nėra ibuprofenas ar paracetamolis, kurie turi keleriopą poveikį“, – aiškino gydytoja.
J.Dūdienė įsitikinusi, kad naujasis preparatas yra svarbus žingsnis kovojant su COVID-19 virusu, o šio vaisto veikimo principas leidžia tikėtis gerų rezultatų ir ateityje.
„Džiaugiuosi, kad mokslininkai sukūrė veikliąją medžiagą nirmatrelvirą. Ji veikia toje grandyje, kur užblokuojamas pradinis dauginimosi procesas, todėl virusas neturi galimybės plisti. Noriu tikėti, kad ateityje neišsivystys atsparumas šiam vaistui“, – sakė gydytoja.
Simptomai ir jų lengvinimas
Anot J.Dūdienės, aktualu namuose visada turėti greitųjų testų, ypač, kai ligos atvejų daugėja. Testus reikia kartoti kelias dienas jaučiant peršalimo simptomus. Medikė taip pat primena, kokie simptomai būdingi koronaviruso sukeltai infekcijai. Simptomai nebūtinai pasireiškia visi kartu:
- Karščiavimas (nuo 37,1 iki 38 laipsnių temperatūros ir daugiau). Gali būti 1–3 dienas, gali užsitęsti ilgiau);
- Nuovargis, silpnumas, galvos skausmas, akių skausmas, raumenų skausmai (kai kas pasakoja, kad jaučiasi lyg stipriai pasportavę, pastebi, kad skauda nugarą, „laužo“ kaulus, sako „gripuoju“;
- Gerklės perštėjimas, sausas kosulys;
- Sloga, nosies užgulimas; uoslės, skonio jutimo praradimas, kurie dabar pasitaiko retai (jie pasveikus atsistato);
- Gali pasireikšti pilvo skausmais, pykinimu ir/ar viduriavimu.
Kaip minėjo gydytoja, sunkios eigos koronavirusas gydomas antivirusiniais vaistais, tačiau lengvos eigos COVID-19 yra gydoma simptomus lengvinančiais vaistais bei kitomis priemonėmis namuose. J.Dūdienė pasidalino patarimais, ką kiekvienas sergantysis gali padaryti, kad savijauta būtų geresnė:
- Vartoti daug skysčių. Tinka vanduo ir visos arbatos: žolelių, uogų. Taip pat sūresnis mineralinis vanduo;
- Leisti sau karščiuoti, jeigu tai nesukelia ypatingai nemalonios savijautos. Tik virš 38 temperatūros mūsų organizmas pasigamina ypatinguosius „karius“ prieš virusus – interferoną. Tad gausiai geriant skysčius, esant šiltoms (raudonoms) plaštakoms ir pėdoms, temperatūros galima ir „nemušti“. Žinoma, jeigu nėra kitų būklių, bloginančių bendrą savijautą;
- Atskirai svarbu paminėti, kad kai kuriems žmonėms ibuprofenas – vaistas nuo temperatūros – gali padidinti kraujospūdį. Todėl net ir nesergantys kraujospūdžio liga – pasimatuokite kraujo spaudimą. Tai verta aptarti su savo šeimos gydytoju, kaip ir skrandžio gleivinės būklę – esamas erozijas ar opas. Tarptautinėse rekomendacijose labiau rekomenduojamas paracetamolis (jo poveikis kraujospūdžiui ne toks). Ibuprofenas ir paracetamolis tikrai yra saugūs vaistai, svarbu neviršyti jų nustatytų paros dozių. Ir „neprigerti“ šių vaistų su kokteiliais-karštaisiais gėrimais („dieniniais“, „naktiniais“) kuriuose sudėtyje taip pat yra paracetamolio. Skaitykite sudėtį, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku;
- Gerklės perštėjimui ir sausam kosuliui – geriausiai tiks čiulpiamos pastilės, jos sudrėkins gerklės gleivinę, nuramins kosulį (ypač mentolis, saldynmedis, islandinė kerpena, šalavijas); taip pat tinka skalavimas šalavijo, medetkų arbatomis, šiltų garų inhaliacijos. Neskalaukite su druska – tai džiovina gerklės gleivinę, ji tampa labiau dirgli, įsibėgėja kosčiojimas. Labai rekomenduoju neskubėti pradėti vaistų, skirtų atsikosėjimui skatinti – ambroxolio, acetilcisteino tipo tabletės. Šie vaistai skiriami esant karkalams plaučiuose ). Tokiu būdu tik užsiveda intensyvus kosulys. Sauso kosulio gydymui visiškai pakanka gausiai gerti arbatas ir čiulpti pastiles gerklės gleivinės drėkinimui;
- Slogai gydyti – purškiami vaistai skiriami 3–5 dienom, vertingas nosies plovimas druskingu vandeniu (yra griežtos taisyklės). Toliau – rekomenduojama tartis su gydytoju. Užsitęsusiam ilgiau kaip 7–10 dienas nosies paburkimui – skiriame ir receptinius vaistus (pvz. purškiamą mometazoną);
- Gerosios bakterijos (visada yra gerai padėti virusų pakirstam mūsų organizmui – gerai veikianti žarnyno mikroflora yra galingas mūsų imuninės sistemos ramstis);
- Vitaminas C – intensyviau veikia liposominis 1000 mg suaugusiesiems; Vitaminas D 4000 TV; Cinkas 20 mg; kvercetinas. Ši „ketveriukė“ nuo 2020 m. buvo įrašyta JAV gydytojų draugijų rekomendacijose koronaviruso ambulatoriniam gydymui.
J.Dūdienė akcentuoja, kokie simptomai įspėja apie sunkesnę ligos formą. Tokiu atveju, anot jos, reikėtų nenumoti ranka ir kuo greičiau kreiptis gydytojų pagalbos.
- Stiprėjantis kosulys ir dusulys; Ilgas (4–5 d. ir ilgiau, ypač virš 38 temperatūros) trunkantis karščiavimas;
- Krūtinės užgulimas, kai palengvėja tik sėdint pasilenkus į priekį;
- Padažnėjęs kvėpavimo dažnis daugiau kaip 25–30 kartų per minutę;
- Padažnėjęs širdies dažnis (pulsas daugiau 80–90 kartų per minutę net esant „numuštai“ temperatūrai.
Visa tai, šeimos gydytojos teigimu, yra perspėjimas, kad būtina atlikti išsamius tyrimus – kraujo, plaučių rentgeno nuotrauką ir kraujo įsotinimą deguonimi (tam naudojamas pulsoksimetras).
„Šie tyrimai parodytų, ar nevyksta komplikacija, – plaučių uždegimas. Tai jau būtų vidutinio sunkumo COVID-19 liga, gydytojai spręstų dėl papildomo gydymo.
Net nustačius plaučių uždegimą, paskyrus antibiotikus, nesant kitų lėtinių ligų (tokių kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, plaučių ar inkstų ligos) pablogėjimo – stabilios būklės pacientai, sergantys vidutinio sunkumo COVID-19 liga, gali būti palikti gydytis namuose, atidžiai stebint būklę, konsultuojantis telefonu su šeimos gydytoju“, – komentavo ji.