Auglys smegenyse gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui. Tarp suaugusiųjų didžiausias sergamumas yra 40–70 metų amžiaus grupėje.
Smegenų vėžys – reta liga, bet ir jai galioja taisyklė: kuo anksčiau gydytojai nustatys, tuo lengvesnis bus gydymas ir didesnė jo sėkmės tikimybė.
Štai septyni ankstyvi smegenų auglio požymiai, kurie dažnai yra nepastebimi, remiantis neuroonkologų tyrimais ir pacientų pasakojimais.
1. Staiga „dingę“ žodžiai
Kiekvienam pažįstamas jausmas, kai žinai, ką nori pasakyti, bet paprastas žodis tarsi „išgaruoja“ iš galvos. Dr. Laura Standen ir profesorės Suzanne Scott tyrime dalyvavę pacientai apibūdino, kad jiems buvo sunku prisiminti žodžius, sukonstruoti sakinius ar palaikyti pokalbį. Dalis sakė, kad tai atrodė „keista ir nebūdinga“, bet iš pradžių jie nekreipė dėmesio į šį simptomą.
Apsunkusi žodžių paieška gali pasireikšti, kai navikai paveikia kalbos apdorojimo sritis smegenyse, pavyzdžiui, kairįjį priekinį arba smilkininį skilvelį. Nors nuovargis, stresas ar nerimas kartais gali paaiškinti trumpalaikius sutrikimus, nuolatiniai arba staiga atsirandantys kalbos sutrikimai, ypač jei jie susiję su kitais kognityviniais pokyčiais, turėtų paskatinti kreiptis į gydytojus.
2. Smegenų „rūkas“ ir atminties sutrikimai
Smegenų „rūkas“ – sąvoka, po kuria slepiasi dėmesio koncentracijos sutrikimai, sulėtėjęs mąstymas, užmaršumas ar protinis nuovargis. Vienos pacientės sumišimas iš pradžių buvo priskirtas menopauzei, be to, manyta, kad tai nulėmė miego trūkumas ar stresas darbe.
Gydytoja Dr. Shiao-Pei Weathers paaiškina, kad kai smegenų „rūką“ lydi neurologiniai simptomai, tokie kaip kalbos ar regos pokyčiai, tai gali reikšti, kad navikas veikia smegenų kognityvines sritis.
3. Tirpimas ar dilgčiojimas vienoje kūno pusėje
Pacientai dažnai skundžiasi naujais ar neįprastais pojūčiais, pavyzdžiui, tirpimu, dilgčiojimu, lyg odą kas adatomis badytų. Susirūpinti verta, kai šie simptomai pasireiškia tik vienoje kūno pusėje. Pavyzdžiui, vienas smegenų vėžio pacientas jautė tirpimą pusėje liežuvio ir burnos viduje, o kitas – dilgčiojimą vienoje rankoje.
Šie pojūčiai gali atsirasti, kai navikas trukdo smegenų motorinėms arba sensorinėms sritims, kurios kontroliuoja judėjimą. Bet šie simptomai gali atsirasti ir dėl užspaustų nervų, migrenos ar prastos kraujotakos. Bet kokiu atveju, jei pasireiškė naujas simptomas, neurologai pataria nedelsiant pasitarti su gydytoju.
4. Regos pokyčiai ar iškraipymai
Regos sutrikimai gali būti nežymūs, bet reikšmingi. Vienas pacientas pasakojo, kad žiūrint televizorių ėmė dvejintis akyse, o kitas pastebėjo, kad tiesios linijos atrodė iškreiptos. „Maniau, kad mums atsiuntė daug brokuotų puodelių“, – prisiminė jis.
Regos simptomai atsiranda, kai navikas spaudžia pakaušio skilvelį arba regos takus. Staiga atsiradę regos iškraipymai, ypač kai pasireiškia kartu su galvos skausmais, silpnumu ar kalbos sutrikimais, turėtų būti ištirti, nes tai gali rodyti spaudimą smegenų regos centrams.
5. Sutrikusi koordinacija ir nedaili rašysena
Tai gali signalizuoti apie smegenėlių ar motorinio žievės naviką. Pacientai yra pranešę apie staigius momentus, kai jų rašysena tapo neįskaitoma arba jie susidūrė su sunkumais atliekant kasdienius veiksmus, pavyzdžiui, užsagstydami marškinių sagas.
Pasikartojantys smulkiosios motorikos, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimai – ženklas, kad reikėtų išsitirti.
6. Asmenybės ar elgesio pokyčiai
Net nežymūs nuotaikos, ar motyvacijos pokyčiai gali būti ankstyvi smegenų vėžio simptomai. Vienas pacientas apibūdino, kad jautėsi neįprastai dirglus ir nemotyvuotas, manė, kad „perdegė“. Smegenų augliai, paveikiantys priekinį ar smilkininį skilvelį, gali turėti įtakos asmenybei, elgesiui ir emocijų reguliavimui.
Asmenybės pokyčius dažniausiai pirmieji pastebi artimi draugai ar šeimos nariai. Pasak medikų, atsiradusi apatija, dirglumas ar susidomėjimo pomėgiais praradimas neturėtų būti ignoruojami, ypač jei juos lydi kiti neurologiniai pokyčiai, pavyzdžiui, kalbos ar atminties sutrikimai.
7. Stiprūs arba nuolatiniai galvos skausmai
Smegenų auglio sukelti galvos skausmai išsiskiria savo pobūdžiu. Vėžio pacientai sako, kad jie būna stipresni ryte arba pablogėja gulint, lenkiantis ar kosint.
Shelby Espinosa, kuriai 22 metų buvo diagnozuotas smegenų vėžys, prisiminė tokį stiprų galvos skausmą, kad „turėjo nustoti kalbėti ir tiesiog laikyti galvą“.
Kitas pacientas, Sean O’Brien, išskyrė akląsias dėmes regėjimo lauke kartu su stiprėjančiais galvos skausmais, kurie yra skysčių susikaupimo smegenyse požymis. Pasak medikų, galvos skausmai, trunkantys kelias dienas ar savaites, ypač jei juos lydi pykinimas, vėmimas ar kiti neurologiniai simptomai, turėtų būti vertinami rimtai.
Gydytojai pabrėžia, kad visi aukščiau išvardinti simptomai nebūtinai reiškia smegenų auglį. Labai realu, kad tikroji negalavimų priežastis daug mažiau pavojinga. Bendras patarimas – nenumoti ranka į naujai atsiradusius simptomus ir kreiptis į medikus.
Parengta pagal Express.co.uk