Apie tai, kas turi įtakos COVID-19 eigai, ir kaip stiprinti imunitetą šaltuoju metų laiku, papasakojo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja-gydytoja epidemiologė Audra Juzėnienė.
Sirgusiųjų patirtys – skirtingos
COVID-19 virusu rugsėjo pradžioje sirgusi Julija iš Vilniaus naujienų portalui Lrytas dalijosi, kad jai pasireiškė nesunkūs simptomai. Ji pridūrė, kad neserga jokiomis gretutinėmis ligomis ir yra pasiskiepijusi trimis COVID-19 vakcinos dozėmis, todėl tikisi, jog būtent tai padėjo išvengti sunkesnės ligos eigos.
„Antradienį pradėjau jausti bendrą organizmo silpnumą, trečiadienį ėmė kutenti gerklę, ketvirtadienį pradėjau kosėti, penktadienį atsirado sloga. Nosis buvo labai užsikimšusi iki sekmadienio“, – prisiminė moteris.
Būdama namuose ji pasidarė greitąjį testą, kuris patvirtino, kad blogos savijautos priežastis – COVID-19 virusas.
„Į gydytoją kreipiausi telefonu, nes atostogavau kitame mieste. Apibūdinau visus simptomus, pasakiau, kad pasidariau testą. Gydytoja paskyrė gydymą, sakė ilsėtis, vartoti daug skysčių, likau gydytis namie“, – sakė ji.
Kaip pasakojo Julija, labiausiai pasijautė nuovargis, kosėjimas, sloga. Prireikė laiko, kol moteris jautėsi visiškai pasveikusi.
„Iš pradžių jaučiau šiuos simptomus, vėliau viskas ėjo į geresnę pusę. Nosies užgulimas po ligos dar tęsėsi vieną savaitę. Tai nuo pačių pirmutinių pojūčių iki visiško pasveikimo, sustiprėjimo praėjo apie 2 savaitės“, – sakė moteris.
Algimantas iš Kauno naujienų portalui Lrytas pasakojo, kad COVID-19 šįkart jį užklupo gana stipriai – pakilo temperatūra, skaudėjo visą kūną, vargino stiprus kosulys.
„Jaučiausi tikrai blogai, laikėsi apie 38 laipsnių temperatūra, norėjosi tik gulėti lovoje“, – sakė vyras.
Kadangi Algimantas priklauso rizikos grupei, nes yra vyresnio amžiaus, šeimos gydytoja paskyrė antivirusinį vaistą COVID-19 viruso gydymui.
„Pradėjau gerti vaistus tą pačią dieną ir jau po trijų parų temperatūra nukrito, o silpnumas beveik dingo“, – pasakojo pašnekovas.
Vyras pasakojo, kad COVID-19 buvo sirgęs ir anksčiau. Anot jo, tuo metu liga praėjo lengviau, o šįkart viskas buvo kur kas nemaloniau.
Kęstutis iš Marijampolės pasakojo, kad pajutęs pirmuosius simptomus iškart kreipėsi į gydytoją. „Pakilo temperatūra, pradėjo skaudėti galvą, raumenis, „kuteno“ gerklę. Žinojau, kad turėjau kontaktą su sergančiuoju koronavirusu. Kadangi turiu ir kitų ligų, nenorėjau laukti. Iškart paskambinau savo šeimos gydytojai“, – sakė vyras.
Pašnekovas pasakojo sergantis cukriniu diabetu, todėl gydytoja jam paskyrė antivirusinį gydymą, kad pavyktų sumažinti komplikacijų riziką ir laiku sustabdyti viruso dauginimąsi. Anot vyro, gydytoja užsiminė, kad tai gali būti nauja ligos atmaina.
„Bijojau, kad teks ilgai gydytis, o darbai vietoje nestovi. Tačiau po kelių dienų jaučiausi visai kitaip – galva nebeskaudėjo, jėgų atsirado daugiau. Gana greitai galėjau grįžti į darbą“, – dalijosi vyras.
Sunkesnės ligos formos – ir tarp jaunų žmonių
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja, gydytoja epidemiologė A.Juzėnienė sakė, kad COVID-19 ligos eiga priklauso nuo daugelio veiksnių – nuo žmogaus amžiaus, bendros organizmo būklės ir gretutinių ligų.
„Didesnės rizikos grupėje atsiduria žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis – cukriniu diabetu, inkstų, plaučių, širdies ligomis, reumatoidiniu artritu ir kt. Taip pat ir tie, kurie ilgą laiką slaugomi lovos režimu“, – paaiškino medikė.
Pasak gydytojos, didelę įtaką turi ir amžius. „Neatsitiktinai nemokama gripo vakcina skiriama asmenims nuo 65 metų. Vyresni žmonės dažniau serga lėtinėmis ligomis, jų imuninė sistema silpnesnė, o kartais ir finansinės galimybės neleidžia užtikrinti visavertės mitybos“, – teigė A.Juzėnienė.
Vis dėlto, pasak jos, sunkesnės ligos formos pasitaiko ir tarp jaunų žmonių. Tam įtakos gali turėti įtemptas gyvenimo ritmas, stresas, netaisyklingas paros režimas, miego trūkumas, netinkami mitybos įpročiai ar per didelis fizinis krūvis – visa tai silpnina imunitetą.
„Kita labai svarbi aplinkybė – kaip greitai žmogus kreipiasi į gydytoją. Dažnai žmonės neįvertina pirmųjų simptomų, savarankiškai gydosi ar vadovaujasi aplinkinių patarimais. Dėl to į medikus kreipiamasi per vėlai, kai liga jau pažengusi ar komplikuojasi. Laiku pradėtas gydymas visada leidžia išvengti sunkesnės ligos eigos ir sutrumpina sveikimo laikotarpį“, – pabrėžė gydytoja epidemiologė.
Specialistė primena, kad pajutus pirmuosius ligos simptomus reikėtų neiti į darbą ar kolektyvą, o jei to išvengti nepavyksta – dėvėti kaukę ir dažnai plauti rankas. „Tai – pagarba sau ir kitiems. Svarbu prisiminti – sveikata yra didžiausias mūsų turtas“, – sakė ji.
A.Juzėnienė pridūrė, kad vaikai paprastai serga lengvesnėmis formomis arba besimptome infekcija, tačiau gali perduoti virusą vyresniems giminaičiams, kuriems liga būna sunkesnė.
„Vaikų sveikimas paprastai trunka iki penkių dienų, o vyresnių žmonių – net iki dviejų savaičių“, – pažymėjo gydytoja.
Skiepai – vis dar patikimiausia apsauga
Pasak gydytojos epidemiologės, skiepai ir toliau išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių lengvesnę COVID-19 ligos eigą.
„Stebint Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pacientus matyti, kad pasiskiepiję žmonės, net ir priklausantys rizikos grupėms, serga lengvesne forma, rečiau pasitaiko komplikacijų ir reabilitacija būna trumpesnė“, – komentavo A.Juzėnienė.
Anot jos, vakcinacija – vienas didžiausių medicinos laimėjimų, padėjęs sumažinti ar net visiškai išnaikinti tokias pavojingas ligas kaip poliomielitas, raupsai ar difterija.
„Deja, pastaraisiais metais, sutrikus vaikų skiepijimui nuo difterijos, ši liga vėl pradeda priminti apie save“, – pastebėjo specialistė.
Specialistė primena, kad skiepai apsaugo ne tik konkretų žmogų, bet ir visą visuomenę, nes padeda formuoti vadinamąjį kolektyvinį imunitetą.
„Tai patikimiausias būdas apsisaugoti nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų“, – įsitikinusi gydytoja.
Kaip sustiprinti imunitetą?
Pasak A.Juzėnienės, rudenį ir žiemą, kai dienos trumpėja, o saulės šviesos mažėja, mūsų organizmas tampa imlesnis infekcijoms. Todėl itin svarbu iš anksto pasirūpinti savo imunitetu ir psichologine savijauta.
„Norint išvengti sezoninių ligų ir COVID-19, organizmą reikia stiprinti kompleksiškai – pasirūpinti miego režimu, visaverte mityba, fiziniu aktyvumu ir emocine pusiausvyra“, – teigė medikė.
Reguliarus miegas ir poilsis leidžia organizmui atsistatyti ir stiprina jo apsaugines funkcijas. Mityboje neturėtų trūkti vaisių, daržovių, skaidulų bei baltymų – jie aprūpina organizmą būtinomis medžiagomis ir vitaminais.
Gydytoja primena, kad bent 30 minučių aktyvaus judėjimo ar grūdinimosi per dieną pagerina kraujotaką bei imuninės sistemos veiklą. Ne mažiau svarbus ir streso mažinimas.
„Teigiamos emocijos, laikas gamtoje, bendravimas su artimaisiais padeda išlaikyti psichinę sveikatą, kuri tiesiogiai susijusi su fizine savijauta. Nepamirškime teigiamų emocijų: skirkime laiko gerai knygai, pasivaikščiojimams gamtoje, susitikimams su artimais ir mylimais žmonėmis.
Tokios akimirkos stiprina emocinį atsparumą, mažina įtampą ir padeda organizmui geriau kovoti su stresu bei ligomis“, – teigė A.Juzėnienė.
Specialistė taip pat pabrėžė, kad labai svarbu reguliariai vėdinti patalpas – tiek namuose, tiek darbo vietoje. Tai mažina virusų kaupimąsi ir padeda palaikyti tinkamą mikroklimatą.
„COVID-19 atveju svarbu prisiminti, kad vakcinacija išlieka efektyviausia apsauga nuo sunkių ligos formų, o imuniteto stiprinimas – patikimas būdas palaikyti gerą savijautą, atsparumą ligoms ir gyvenimo energiją viso šaltojo sezono metu“, – apibendrino gydytoja epidemiologė.
Išvengti komplikacijų padeda antivirusinis vaistas
Šiuo metu koronaviruso gydymui skirtas preparatas nirmatrelviras/ritonaviras yra registruotas Europos vaistų agentūros ir patvirtintas naudoti Lietuvoje.
Nuo 2025 m. rugsėjo 19 d. vaistas įtrauktas į bendrą kompensuojamųjų vaistų sistemą, tad pacientai, kuriems jis paskirtas pagal tam tikras indikacijas, gali jį įsigyti bet kurioje vaistinėje su receptu.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad šis vaistas rekomenduojamas asmenims, turintiems didelę riziką būti hospitalizuotiems, net jei COVID-19 liga prasideda lengvais ar vidutinio sunkumo simptomais.
Šiai didelės rizikos grupei priskiriami neskiepyti, vyresnio amžiaus, nusilpusio imuniteto pacientai bei tie, kurie serga lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ar lėtinė inkstų liga.
PSO pabrėžia, kad norint pasiekti maksimalų efektyvumą, gydymas turi būti pradėtas per penkias dienas nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo.