Dažnai pamirštate žmonių vardus? Profesorė pasakė, kada tai rodo Alzheimerio ligos pradžią

Ar tai reiškia, kad dėl amžiaus silpsta smegenys? Jau laikas sėsti ant rogučių ir į mišką? Žinoma, kad ne.

„Visiškai normalu supainioti vardus, ypač jei jie tarpusavyje susiję, pavyzdžiui, tai yra jūsų vaikų vardai“, – sako profesorius Neilas Mulliganas iš Šiaurės Karolinos universiteto (JAV).

Psichologijos docentė Samantha Deffler apklausė studentus: maždaug pusė nurodė, kad pažįstami žmonės yra pavadinę juos ne tuo vardu. 95 procentais atvejų susipainiojo šeimos narys.

Ne tik tėvai ir seneliai daro klaidų. 38 proc. studentų prisipažino ir patys turėję problemų.

Kai ką nors pavadiname ne tuo vardu, paprastai panaudojame kito šeimos nario ar artimo draugo vardą. Taip nutinka, nes smegenys informaciją saugo susijusių terminų tinkluose, teigia Judith Heidebrink, medicinos daktarė ir Alzheimerio ligos tyrimų profesorė.

S.Deffler tyrimas atskleidė ir kitus mūsų verbalinių klaidų modelius. Pavyzdžiui, klaidas darantys žmonės beveik visada yra vyresni už tuos, kuriuos jie klaidingai pavadina. Moterys šiek tiek dažniau nei vyrai painioja vardus.

Nuotaika taip pat gali turėti įtakos atminties funkcijai, teigia S.Deffler.

Daugiau nei 40 procentų atvejų tyrimo dalyviai nurodė, kad asmuo, supainiojęs vardą, buvo pavargęs, susierzinęs arba piktas. Bandymas vienu metu atlikti kelias užduotis (multitaskinimas) irgi padidina vardo klaidos tikimybę.

S. Deffler tyrimas taip pat rodo, kad šunys užima ypatingą vietą šeimoje.

Studentai teigė, kad jų tėvai retai supainiodavo vaikų vardus su katės vardu. Tačiau tėvai kartais supainiodavo savo vaikų ir šunų vardus.

Daugelis žmonių turi bėdų su vardais. Tyrimai rodo, kad žmonės labiau linkę prisiminti asmens profesiją nei vardą, sako N.Mulliganas.

Ir nors vardų klaidos yra vienos iš akivaizdžiausių atminties liapsusų, bet mūsų smegenys iš tiesų painioja ir kitus žodžius.

Įprastai taip nutinka, nes smegenys stengiasi kuo greičiau prisiminti žodžius, kad galėtų neatsilikti nuo pokalbio.

N.Mulliganas sako, kad kol mes šnekamės, smegenys intensyviai dirba, peržiūri galimus atsakymus. Šis procesas apima norimų žodžių atgaminimą ir nereikalingų atmetimą.

Dėl normalaus senėjimo proceso žmonės praranda proto aštrumą, smegenys nebespėja iš anksto atrūšiuoti žodžių.

N.Mulliganas sako, kad dėl to žmonės gali padaryti daugiau verbalinių klaidų.

Kai prašome savo smegenų surasti informaciją, mes siunčiame joms užuominas pavyzdžiui, „būdvardis, apibūdinantis mano kaimyno šunį“. Tačiau šios instrukcijos gali būti nepakankamai tikslios, kad smegenys surastų reikalingą žodį. Vietoj to, mūsų smegenys gali parinkti panašų žodį.

Pavyzdžiui, žmogus, ieškantis žodžio „gigantiškas“, kad apibūdintų didelį šunį, gali vietoj to pasirinkti žodį „milžiniškas“.

„Pašnekovas net nesupras, kad mano atmintis nesudirbo, nes išėjo logiškas pasisakymas“, – dėsto N.Mulliganas.

Užstrigęs konkretus vardas gali sukelti didžiulį susierzinimą.

Tačiau įprastai mūsų smegenys toliau sprendžia šią problemą, net kai poreikis dingo. Todėl žmogus gali prisiminti pamirštą žodį po kurio laiko: jis staiga ateina į galvą, sako J.Heidebrink.

„Nors sąmoningai apie tai nemąstote, jūsų smegenys toliau dirba ties tuo klausimu“, – sako J.Heidebrink.

Tiek jaunesni, tiek vyresni žmonės geriau atpažįsta vardus nei juos prisimena patys, sako N.Mulliganas. Nors daugelis žmonių pamiršta buvusio kaimyno ar Holivudo žvaigždės vardą, jie iš karto jį atpažįsta, kai draugas jį pamini pokalbyje.

J.Heidebrink sako, kad tokie atminties sutrikimai kelia susirūpinimą, jei žmogus negali apskritai prisiminti asmens – tarsi vardas, kurio jis ieško, ne tik vėluoja, bet ir visiškai dingsta.

Ir nors vardų painiojimas gali būti labiau paplitęs tarp vyresnio amžiaus žmonių, J.Heidebrink teigia, kad tam yra solidi priežastis.

„Per ilgą gyvenimą atsiranda daugiau vardų, kuriuos reikia prisiminti, – sako J.Heidebrink. – Tai nėra požymis, kad gresia demencija.“

Alzheimerio ligos pradžią paprastai atpažinti leidžia aiškiau išreikšti ženklai:

– Pasimetimas/pasiklydimas gerai pažįstamose vietose;

– Pamestas laiko pojūtis, kai nežinoma, kuris dabar paros metas ar savaitės diena;

– Negebėjimas palaikyti nuoseklų pokalbį;

– Atminties sutrikimai kliudo atlikti įprastas kasdienes užduotis.