Lapkritį perkrikštijo australai
Idėja dėl kilnaus tikslo perkrikštyti lapkritį kitu vardu kilo australams. Sujungus du angliškus žodžius „Mo“ (žodžio moustache, reiškiančio ūsus, trumpinį) ir „November“ (angl. lapkritis) gimė visą pasaulį apėmusio judėjimo pavadinimas.
„Movemberis arba Ūsuotasis lapkritis minėti pradėtas Australijoje dar 2003 metais, – detalėmis pasidalina E. Grabauskas. – Grupė vyrų, siekdami atkreipti dėmesį į prostatos bei sėklidžių vėžį ir išreikšti palaikymą su šiais onkologiniais susirgimais kovojantiems vyrams, kaip solidarumo ženklą pradėjo auginti vyriškumo simbolį – ūsus. Jau po metų Movemberio judėjimas išplito po pasaulį. Lietuvoje šį mėnesį taip pat vyksta įvairios akcijos, tokios kaip Lietuvos urologų draugijos šiemet organizuojamas žingsnių iššūkis „Ūsai eina“.“
Gydytojas pabrėžia, jog svarbu ne tik didinti žinomumą apie prostatos bei sėklidžių vėžį, bet taip pat skatinti vyrus neatidėlioti profilaktinių patikrų.
Ūsuotasis lapkritis siunčia žinią nepamiršti ir emocinės sveikatos, nes vyrų depresijos atvejų skaičiai bei savižudybių rodikliai kursto visuomenės nerimą.
Savo vyrus atsiunčia moterys
Prieš 10 metų Kėdainių ligoninėje dirbti pradėjęs, o dabar šiame mieste ir savo privatų konsultacijų kabinetą įkūręs kaunietis gydytojas urologas E. Grabauskas sako, jog vyrų sveikata vis dar labiau rūpi šalia jų esančioms moterims, o ne patiems vyrams.
„Viešojoje erdvėje pradėjus daugiau kalbėti apie vyrams aktualius sveikatos klausimus, pasikeitė ne tiek pačių vyrų požiūris į savo sveikatą, o moterų požiūris į jų vyrų sveikatą. Dažniausiai būtent žmonos savo vyrus atsiunčia pas gydytoją pasitikrinti, – dalijasi E. Grabauskas. – Matau, jog Lietuvos vyrai kantrūs – kol nėra ryškių simptomų, jie nesiskundžia. Pagalbos kreipiasi tik tada, kai bėda jau tampa išties rimta.“
Dažnas, bet sėkmingai valdomas
Lietuvoje dažniausia vyrams diagnozuojama onkologinė liga – būtent prostatos vėžys. Pasak gydytojo E. Grabausko, šią diagnozę kasmet išgirsta apie 2 800 mūsų šalies vyrų.
„Šiuo metu su prostatos vėžiu Lietuvoje kovoja apie 23 000 pacientų – nemažai, – apibendrina pašnekovas. – Dažniausiai prostatos vėžys yra diagnozuojamas 50-mečiams ir vyresniems vyrams, tačiau jei šis susirgimas buvo diagnozuotas pirmos eilės giminaičiams – tėčiui ar broliui, tuomet pradėti tikrintis rekomenduojama anksčiau – nuo 45-erių.“
Vis tik gydytojas E. Grabauskas turi ir gerų žinių – prostatos vėžys nėra mirties nuosprendis.
„Aišku, daug priklauso nuo stadijos, kurioje vėžys buvo diagnozuotas. Nors tai išties dažna liga, tačiau daugiausia biopsijos metu nustatome pirmos stadijos, ankstyvą, neretai kliniškai nereikšmingą, prostatos vėžį. Tokie pacientai pagal galiojančią tvarką siunčiami daugiadalykės gydytojų specialistų komandos aptarimui į specializuotus urologijos centrus gydymo taktikos apsprendimui.
Nusprendus taikyti aktyvią stebėseną, ar įvykdžius radikalų gydymą grįžta į rajoną. Čia jų būklė aktyviai stebima, vyrai lankosi pas urologą reguliariais intervalais. Neretai pirmos stadijos žemo piktybiškumo ligai užtenka aktyvios stebėsenos – nereikia iškart tokio agresyvaus gydymo, kurio dažnai neišvengiama kitų onkologinių ligų atvejais.“
Tylus, todėl pavojingas
Prostatos vėžys, kaip pabrėžia gydytojas E. Grabauskas, klastingas tuo, jog tarpsta nebyliai ir ilgai neišsiduoda jokiais specifiniais simptomais.
„Kai simptomai išryškėja tiek, kad juos pastebi patys pacientai, vėžio stadija jau būna užleista, – apgailestauja pašnekovas. – Būtent todėl Lietuvoje daug metų vykdoma Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, į kurią pakviečia šeimos gydytojas.
Visi 50–69 metų amžiaus vyrai gali nemokamai pasitikrinti. Anksčiau mano minėtoje rizikos grupėje esantys vyrai šioje programoje dalyvauti kviečiami nuo 45-erių.
Tiriamas kraujas, atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) vertinimas. Jeigu PSA rodiklis yra 3 ir daugiau, tada šeimos gydytojas pacientą siunčia konsultuotis su urologu. Šis atlieka pilną klinikinį ištyrimą: echoskopiją, taip pat neišvengiama ir nemalonaus tyrimo – prostatos apčiuopos pirštu per tiesiąją žarną, – paaiškina E. Grabauskas. – Jeigu kyla tam tikrų įtarimų, tada pacientas siunčiamas dabar jau kompensuojamam prostatos magnetinio rezonanso tyrimui, kuris parodo, ar reikia atlikti prostatos biopsiją.“
Prevencinė programa – pasiteisino
Gydytojas išskiria simptomus, išduodančius prostatos vėžį.
„Pažengusi onkologinė liga gali sukelti kraujavimus, šlapimo susilaikymą, bet dažniau pasireiškia kaulų, nugaros skausmais, – vardija E. Grabauskas. – Šie simptomai rodo jau uždelstą prostatos vėžį.
Su tokiais ligos atvejais pacientų sulaukiu ir aš. Džiugu tai, kad uždelstų atvejų pastebimai mažėja, nes ankstyvosios diagnostikos programa išties duoda gerų rezultatų. Tai efektyvus būdas, padedantis laiku išgaudyti vėžio atvejus dar ankstyvosiose stadijose.
Programa tam ir yra, kad surastume pirmos stadijos vėžį, kai šis yra visiškai pagydomas, todėl sulaukę šeimos gydytojo kvietimo dalyvauti programoje, neatsisakykite.“
Jaunų vyrų vėžys
Prostatos vėžys – visuomenės ausiai jau pažįstamas brandžių vyrų susirgimas, tačiau gydytojas E. Grabauskas atidžius būti ragina ir jaunus – 20–45 metų amžiaus vyrus.
„Sėklidės arba sėklidžių vėžys diagnozuojamas tokio amžiaus vyrams, kuriems sveikata, regis, dar neturėtų kelti rūpesčių, todėl ši onkologinė liga vadinama jaunų vyrų vėžiu, – sako gydytojas. – Sėklidžių vėžio atvejų Lietuvoje nėra daug, tačiau tikrintis reikia. Per metus turime iki 50-ties susirgusiųjų. Tai sudaro apie 3–5 atvejus 100-tui tūkstančių gyventojų.“
Sėklidžių vėžys, pasak E. Grabausko, nustatomas visiškai atsitiktinai.
„Šiuo atveju labai svarbi savityra – paprasčiausiai apsičiuopti, apsižiūrėti, ar neatsirado neskausmingas, įtarimą keliantis gumbas. Jei kyla dvejonių, kreipkitės į urologą, – paragina gydytojas. – Užleistų sėklidžių vėžio atvejų Lietuvoje turime vienetus. Tai išties reta. Šiai ligai gydymas yra ir jis labai efektyvus.“
Pastebi apžiūrėdami naujagimius
Kaip paaiškina E. Grabauskas, sėklidžių vėžys susijęs su sėklidžių nenusileidimu į kapšelį.
„Nėštumo metu vaisiaus sėklidės vystosi pilvo ertmėje ir tik nėštumo pabaigoje jos kirkšnies kanalu nusileidžia į kapšelį. Įprastai abi sėklidės nusileidžia į kapšelį iki 6 mėn. amžiaus. Jei sėklidė liko nenusileidusi į kapšelį, kūdikiai operuojami. Operaciją rekomenduojama atlikti iki 9 mėn. amžiaus – tam, kad išliktų sėklidės gyvybingumas.
Suaugusiems vyrams, esant nenusileidusiai sėklidei rekomenduojama ją šalinti, nes rizika supiktybėti – didelė. – perspėja gydytojas.
E. Grabauskas nuramina, kad nepastebėtų nenusileidusios sėklidės atvejų – itin mažai, nes tokia būklė pamatoma dar naujagimiui, kai jį, vos išvydusį pasaulį, vertina gydytojas neonatologas.
„Žinoma, jeigu vyrui buvo diagnozuotas vienos sėklidės vėžys, tada yra rizika, kad liga gali išsivystyti ir kitoje, – sako pašnekovas. – Labai dažnai sėklidžių vėžį išduodantį darinį lytinių santykių metu užčiuopia moterys. Tokių atvejų mano praktijoje buvo ne vienas.“
Ilgai užsisėdėti – prostatai ne į naudą
Nemalonių sveikatos staigmenų tikimybę sumažina atidumas ir profilaktiniai vizitai pas gydytoją. Jei susitikimą su urologu vis atidėliojate, tebūnie tai bus lapkričio – vyrų sveikatos mėnesio – tradicija. O profilaktiškai apsilankyti pas urologą vertėtų kartą per metus.
E. Grabauskas pasidalija svarbiausiais patarimais, kurie padės užtikrinti sklandžią prostatos veiklą.
„Pirmiausia vyrai klausia ką valgyti ir ko atsisakyti. Visada sakau, jog geriausia vadovautis sveikos ir subalansuotos mitybos principais, – taria gydytojas. – Prostatos sveikatai svarbūs reguliarūs lytiniai santykiai.
Reikėtų vengti bendrai organizmą žalojančių veiksnių – alkoholio, rūkymo, nutukimo. Vertėtų didinti fizinį aktyvumą. Ne į naudą ir ilgos valandos sėdimo darbo, vairavimo, todėl patariama daryti pertraukėles, pasivaikščioti, kad padirbtų kojų raumenys gerėtų kraujo apytaka.“
Tyrimus turi paskirti gydytojas
E. Grabauskas pastebi, jog pacientai dar prieš vizitą pas gydytoją skuba patys savo nuožiūra pasidaryti skirtingų kraujo tyrimų, o atėję ant stalo tiesia ilgiausias rodiklių paklodes.
„Žmonės dažnai susigundo atlikti įvairias kraujo tyrimų programas. Vis tik geriausia, kai tyrimą, apžiūrėjęs pacientą, paskiria pats gydytojas, nes jis žino, ką tam tikru atveju tirti tikslinga, – paaiškina E. Grabauskas ir atsako, kiek informatyvus kraujo tyrimas prostatos vėžiui diagnozuoti. – Jis tik užveda gydytoją urologą kuria kryptimi pacientą tirti, kadangi ir sveika prostata gamina specifinį antigeną.
Taigi, kaip aš sakau, tyrimas yra gydytojui, o ne pacientui. Diagnozuodami mes tikrai nepasikliaujame vienu tyrimu, – sako E. Grabauskas. – Jeigu ligai nustatyti užtektų vien kraujo tyrimo – medicinoje būtų labai paprasta. Žinoma, dabar atsiranda inovatyvių molekulinių tyrimų, bet jie kolkas dar labiau eksperimentiniai ir visuotinėje kasdieninėje praktikoje plačiai netaikomi. Jų efektyvumas paaiškės ateityje. Tad kol kas reikalinga gydytojo apžiūra.“