„Kai kalba pasisuka apie pikantiškas sritis, vyrams atsiranda gėdos jausmas. Neduok Dieve, kažkas bus negerai. Vadinasi, prarasi vyriškumą. Dėl tos baimės vyrai vengia profilaktinės patikros. Jiems daug paprasčiau pasitikrinti ausis ar dantis“, – sako „Nordclinic“ gydytojas urologas Algirdas Domarkas.
Pasak jo, nuo seno įsišaknijęs, bet klaidingas požiūris, kad apsilankymas pas gydytoją urologą bus nemalonus.
„Yra šiuolaikiniai tyrimai, modernūs metodai, jie visai neskausmingi. Vyrui reikia pasisakyti, apibūdinti savo simptomus. Juos įvertinęs, gydytojas pirmiausia atliks echoskopiją“, – nuramina medikas.
Dažniausiai urologai nustato prostatos tūrio padidėjimą. Gydytojai pusiau juokais sako, kad prostata – kaip plaukai – vieniems apskritai neauga, o kitiems auga visą gyvenimą. Tad gerybinė prostatos hiperplazija yra ypač dažnas sutrikimas.
„Jei žmogus atėjo su simptomais, 18 iš 20 bus prostatos padidėjimas ir tik likusiems 2 – „pikta“ liga“, – pastebi A.Domarkas.
Ieškant sveikatos sutrikimo priežasties urologas įprastai aiškinasi, ar prostata nėra padidėjusi, kokia šlapimo pūslės talpa prieš pasišlapinimą ir po jo.
„Jeigu iš karto po pasišlapinimo matome, kad pūslėje dar lieka šlapimo, jau turime diagnozę. Galime iš karto pradėti gydymą, kuris būna efektyvus jau po 3 dienų“, – paaiškina A.Domarkas.
Požymius pastebi tualete
Gydytojas sako, kad pagrindiniai simptomai yra šlapimo srovės susilpnėjimas ir dažnesnis noras pasišlapinti
„Atėjus į tualetą, tenka ilgiau pastovėti, palaukti, kol išeina pradėti šlapintis. Vyrams dažnai reikia šiek tiek spustelti pilvą, kad srovė būtų stipresnė“, – pastebi A.Domarkas.
Kiti sutrikimų požymiai – nepilno pasišlapinimo jausmas, naktinis kėlimasis į tualetą, o labiausiai neraminantis simptomas – kraujo pėdsakas šlapime.
Ar sutrikimai visada reiškia, kad reikia nedelsiant apsilankyti pas gydytoją? „Kai liga ūmi, palaukti pabandęs žmogus paskui kreipiasi į skubios pagalbos skyrių. Bet būna pasikartojančių dalykų. Pastebi vieną savaitę, paskui vėl atsiranda kitą savaitę. Per mėnesį kelis kartus pastebėjus simptomą, būtinai reikia kreiptis, neatidėlioti konsultacijos“, – pataria A.Domarkas.
Prostatos vėžys – ypač dažnas ir klastingas
Vien prostatos vėžiu Lietuvoje kasmet suserga apie 2 tūkst. vyrų, o apie pusė tūkstančio miršta. Bėda, kad iš pradžių liga dažnai būna besimptomė, todėl medikai pabrėžia prevencijos svarbą.
Prostatos vėžio ankstyvosios patikros programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. Jiems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje. Jei šio antigeno kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia gydytojo urologo konsultacijai gauti, o šis prireikus atlieka biopsiją.
A.Domarkas akcentuoja, kad išsitirti kraują – greita ir paprasta. Be to, „blogas rezultatas“ dar nereiškia vėžio diagnozės.
Grėsmė jauniems vyrams – sėklidžių vėžys
„Nordclinic“ gydytojas urologas pastebi, kad jauni žmonės problemų su prostata turi ypač retai. Tačiau su amžiumi rizika stipriai išauga.
„Vyrų iki 50 metų amžiaus diagnozės – išskirtiniai atvejai. Bet yra ir kitos urologinės ligos, pavyzdžiui, sėklidžių vėžys. O tai yra jaunų žmonių problema, deja, dažnai pasitaiko labai agresyvios, „piktos“ formos“, – įspėjo A.Domarkas.
Todėl labai svarbi sėklidžių apčiuopa. Dažniausi ligos požymiai: neskausmingas sėklidžių padidėjimas, sukietėjimai sėklidėse, sunkumas kapšelyje, darinio čiuopimas sėklidėse. Šiuos pakitimus vyrai paprastai aptinka patys.
„Vyras gali sau diagnostiką pasidaryti, – sako gydytojas. – reikia patikrinti, ar sėklidės vienodo dydžio ir kietumo. Tai – palyginimo metodas.“
„Automobiliui techninė apžiūra reikalinga kas du metus. O vyrai savo sveikatos būklės apžiūrą turėtų atlikti kiekvienais metais. Ji yra labai paprasta: kraujo ir šlapimo tyrimai, echoskopija. Tai užtrunka daugiausia pusę valandos“, – sako A.Domarkas.