Liga ištiko Vokietijoje
Povilas insultą patyrė būdamas vos 18-os. Tuomet dirbo Vokietijoje. Iš pradžių buvo gydomas mieste, kur dirbo, paskui giminės jį pervežė į Lietuvą.
Netrukus jaunuolis pastebėjo, kad dešinės rankos raumenys ėmė darytis vis kietesni, tapo sunku atgniaužti pirštus. Koją irgi buvo sunku valdyti.
Galiausiai ranką pritraukė prie kūno, pirštai susispaudė į skausmingą kumštį, o koja sustingo. Jis ėmė sunkiai vaikščioti – nuolatinės pastangos nepargriūti ir įtampa kelia pečių ir nugaros skausmą. Pats apsirengti, praustis ar pasigaminti maisto negali, nes dešinė ranka beveik nefunkcionuoja.
Kad išvengtų skausmų ir galėtų nusiprausti, kartą per tris mėnesius jam leidžiama botulino toksino. Įsitempę rankos raumenys truputį atsileidžia, sumažėja skausmas, pirštai atlieka minimalius judesius ir vaikščioti lengviau. Tačiau poveikis išlieka iki 12 savaičių, po to raumenų tonusas vėl grįžta.
Dažna problema
„Žmogaus raumenys įprastai nėra suglebę, bet pažeidus tam tikras centrinės nervų sistemos sritis raumenų tonusas gali smarkiai padidėti ir žmogus jo negali valdyti. Pasireiškia spastiškumas“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro I stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jūratė Kesienė.
Raumenų spastiškumas būdingas pacientams, patyrusiems galvos smegenų traumą, nugaros smegenų pažeidimą, galvos smegenų insultą ir kitas ligas.
Pavyzdžiui, galvos smegenų insulto atveju raumenų spastiškumas atsiranda 4–42 proc. jį patyrusių pacientų, po nugaros smegenų pažeidimo jis pasireiškia 65–78 proc. pacientų, o po sunkios galvos smegenų traumos – apie 75 proc. pacientų.
Pirmiausia pastebi medikai
Gydytoja sako, kad raumenų tonuso padidėjimas dažniausiai atsiranda netrukus po patirtos traumos ar galvos smegenų insulto, kai pacientas dar gydomas intensyviosios terapijos ar kitame specializuotame skyriuje.
Pirmuosius raumenų tonuso padidėjimo simptomus dažniausiai pastebi ne pats ligonis, o ligoninės personalas – jiems reikia lovoje gulintį žmogų vartyti, rengti, keisti sauskelnes ar pan. Taip pat šiuos simptomus pastebi reabilitacijos specialistai, kurie atlieka pacientams kineziterapijos ar ergoterapijos procedūras. Mat per didelis raumenų įsitempimas ir pasipriešinimas judesiui ne tik sunkina slaugą – galūnės atsiranda netaisyklingoje padėtyje.
Daliai pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, spastiškumas gali atsirasti vėliau – po 1–3 mėnesių. Tokiu atveju spastiškumą dažnai pastebi pacientas ar jo artimieji. Neretai jie sako, kad, pavyzdžiui, ranka kaip sukaustyta, suvaržyta gumine juosta, kuri niekada neatlaisvėja, galūnė sustingusi ir kratosi, kūno raumenys priešinasi ir turi juos nugalėti.
„Dažnai pacientai nurodo, kad spastiškumas padidėja atliekant judesius, pavyzdžiui, einant, rengiantis.
Daliai pacientų dėl nuolatinės raumenų įtampos atsiranda skausmai“, – teigia gydytoja.
Sukelia net depresiją
Dėl nuolatinio raumens įsitempimo audinys tampa mažiau elastingas, sutrumpėja, dažnai tai apriboja sąnarių judesių amplitudę, sukelia sąnarių kontraktūras ir deformacijas.
Dėl spastiškumo žmogui gali būti sunku rengtis, praustis, nusikirpti nagus, atrasti patogią padėtį sėdėti ar gulėti, tai trukdo miegoti, apriboja kasdienes ar laisvalaikio veiklas.
Nuolatinė raumenų įtampa ne tik trukdo žmogui eiti, didina riziką pargriūti, sklandžiai ir saugiai atlikti buities veiklas, bet ir įtemptus raumenis skauda. Suprantama, kad dėl to mažėja žmogaus savivertė, jo nuotaika blogėja.
„Spastiškumas dažniausiai gydomas, kai pradeda trukdyti paciento veiklai ir apsunkina jo priežiūrą bei slaugą. Tinkamai ir laiku negydant gali vystytis komplikacijos, tokios kaip kontraktūros, galūnių deformacijos ar opos spaudimo vietoje.
Negydomas spastiškumas didina paciento negalios lygį, sunkina jo priežiūrą ir didina sveikatos priežiūros išlaidas“, – pažymi J.Kesienė.
Gydoma ir judesiu, ir vaistais
Spastiškumą turėtų gydyti daugiadalykė medikų komanda, kurioje yra fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ar neurologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, specializuotas slaugytojas, ortopedas-technologas, o esant sudėtingesniems atvejams, kai atsiranda komplikacijų, įtraukiami ir kiti specialistai, tokie kaip gydytojas ortopedas-traumatologas, gydytojas neurochirurgas, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
„Spastiškumas dažniausiai gydomas reabilitacijos priemonėmis ir medikamentais. Kiekvienam pacientui gydymo metodų derinys parenkamas pagal simptomus ir tikslus“, – tvirtina J.Kesienė.
Dažniausiai siekiama sumažinti raumenų spazmus ir nevalingus judesius, skausmą, pagerinti galūnės funkciją, jei galūnė paralyžiuota – palengvinti jos priežiūrą, išvengti komplikacijų – kontraktūrų, galūnės deformacijos, spaudimo opų.
Prieš skiriant gydymą įvertinama, ar nėra dirgiklių, galinčių paryškinti spastiškumo simptomus, pavyzdžiui, įaugęs nagas.
Jei tokių yra, problemas būtina išspręsti pirmiausia.
Kineziterapija ir ergoterapija padeda išlaikyti raumens ir aplinkinių audinių elastingumą, jų ilgį, stiprina nusilpusius raumenis, taip spartinamas neurologinis atsigavimas, gerinami aktyvūs judesiai, palaikomas sąnarių judrumas ir paslankumas.
Taikomi įvairūs pratimai: tempimo, jėgos stiprinimo, tarpraumeninės koordinacijos, laikysenos ir kt., gali būti taikoma elektrinė raumens stimuliacija, masažas, neretai pasitelkiamos ortopedinės priemonės – įtvarai.
Tempimo pratimus, pasyvius ir aktyvius pratimus reikia atlikti kasdien, todėl kineziterapijos ir ergoterapijos metu daug dėmesio skiriama pacientui ir jo artimiesiems mokyti.
Bet daugeliu atvejų šios priemonės iki galo neišsprendžia spastiškumo problemos.
Tuomet gali padėti medikamentinis gydymas: geriamieji raumenis atpalaiduojantys vaistai ar pasaulyje plačiai taikomas efektyvus gydymo metodas – botulino toksino injekcijos į raumenis.
Rečiau atliekamos nervų blokados ir kiti invaziniai gydymo metodai – krioneurolizė, neurotomijos. Sunkiais spastiškumo atvejais arba esant komplikacijoms gali būti operuojama.
Pradėti gydyti nedelsiant
Botulino toksinas slopina neuromediatoriaus išsiskyrimą ir taip priverčia raumenį atsipalaiduoti, silpnina jo susitraukimą ir sumažina jėgą. Kad būtų galima optimaliai kontroliuoti spazmą, injekcijos turi būti kartojamos kas 3–4 mėnesius.
Labai svarbu, rekomenduojant gydytojui, gydymą tęsti, nes gali būti, kad jį nutraukus susiformuos pakitimai, kuriuos vėliau, net atnaujinus gydymą, bus sunku, o kartais ir neįmanoma pakeisti.
Gydytoja teigia, kad po galvos smegenų insulto pradėti gydyti spastiškumą botulino toksino injekcijomis reikia, kai tik jis atsiranda.
Šitaip galima išvengti antrinių ilgalaikio raumens įsitempimo lemtų pasekmių bei spastiškumo impulsų į galvos smegenis, kurios atsigauna po patirto insulto ir bando atkurti sutrikdytas neuronų jungtis.
„Jeigu paciento pirštai stipriai sugniaužti, iš pradžių turime išsiaiškinti, ar taip yra dėl raumenų tonuso padidėjimo, ar jau susiformavusi kontraktūra.
Gydymas botulino toksinu bus efektyvus, kai dar nėra antrinių raumens ir aplinkinių audinių struktūrinių pakitimų“, – teigia specialistė ir priduria, jog svarbu, kad visi pacientą prižiūrintys specialistai atkreiptų dėmesį į spastiškumą, įvertintų, ar jis blogina ligonio būklę.
Jei būklė blogėja, bet kuris specialistas gali nusiųsti pacientą konsultuotis dėl spastiškumo gydymo botulino toksinu.
„Dėl spastiškumo gydymo botulino toksinu kreipiasi vis daugiau pacientų ir daugėja pacientų, kurie šiais vaistais yra gydomi daug metų, nes jaučia gydymo naudą“, – tvirtina J.Kesienė.
Jei jūs ar jūsų artimasis patiria spastiškumą, žinokite, kad yra galimybė gauti gydymą.
Pagalbos galite ieškoti šiose sveikatos priežiūros įstaigose:
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos. Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centras. Ambulatorinės reabilitacijos skyrius:
– I stacionarinės reabilitacijos skyrius (Santariškių g. 2, Vilnius), konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas;
– II stacionarinės reabilitacijos skyrius (J.Kairiūkščio g. 2, Vilnius), konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (Šiltnamių g. 29, Vilnius), konsultuoja gydytojai neurologai.
LSMUL Kauno klinikų Neurologijos klinika (Eivenių g. 2, Kaunas), konsultuoja gydytojas neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
Klaipėdos universiteto ligoninės Reabilitacijos klinikos Neurologijos centras (Vytauto g. 153, Palanga), konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
Klaipėdos universiteto ligoninės Jūros korpusas (Liepojos g. 45, Klaipėda), konsultuoja gydytojas neurologas ir fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
Respublikinė Klaipėdos ligoninė (S.Nėries g. 3, Klaipėda), konsultuoja gydytojas neurologas.
Straipsnis paruoštas bendradarbiaujant su Ipsen. DYS-LT-000910 /2025 12