Metioninas – viena iš pagrindinių aminorūgščių, reikalingų žmogaus organizmui, nes yra tiesiogiai susijęs su genų raiškos reguliacija, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Liepa Gasiulė.
„To neturi kitos aminorūgštys“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ sakė L.Gasiulė.
Pasak jos, metionino daugiausia būna maiste, kuriame gausu baltymų.
„Odontologai pataria“: apie kokius vartojamus vaistus būtina pranešti odontologui?
„Daugiausia metionino yra gyvulinės kilmės baltymuose. Kalbame apie mėsą, įvairią žuvį, jūrų gėrybes, daug metionino yra riešutuose, mažiau – pieno produktuose“, – vardijo L.Gasiulė.
Ypač daug metionino yra braziliškuose riešutuose.
Susiję straipsniai
Europiečiai valgo per daug baltymų
Bet medikai mėgsta sakyti, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Taip ir šiuo atvejų – metionino perteklius gali būti žalingas organizmui.
Pasak L.Gasiulės, vidutinis žmogus turėtų per parą suvalgyti 50–60 gramų baltymų. Tačiau europiečiai yra linkę suvartoti pusantro karto daugiau.
„Mokslininkai dabar žiūri įvairius procesus, kurie vyksta. Kai gaunama ryškiai per daug baltyminio maisto, yra kenksmingas poveikis sveikatai. Gali daugėti širdies ligų, taip pat atminties praradimai, neurodegeneraciniai sutrikimai“, – aiškino L.Gasiulė.
Pasak jos, nesiūloma drastiškai atsisakyti baltyminio maisto, užtenka jo suvartojimą sumažinti 30 proc. ir jau pastebimas teigiamas poveikis: sumažėja uždegiminiai procesai, pastebimas priešvėžinis efektas, lėtėja senėjimas.
Per didelį baltymų suvartojimą mokslininkė visų pirma sieja su mėsos gausa mityboje.
„Yra tyrimai, kad pelėms, žiurkėms sumažinus metionino kiekį mityboje, jų gyvenimo trukmė prailgėja 30 proc. Dabar daromi tyrimai su beždžionėmis, randami teigiami efektai, kad mes galime prailginti gyvenimo trukmę“, – pasakojo L.Gasiulė.
Vėžinės ląstelės „mėgsta“ metioniną
Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad metionino ribojimo dieta jau skiriama onkologiniams ligoniams kartu su įprastais gydymo metodais, radioterapija, chemoterapija.
„Yra aišku, kad vėžinės ląstelės labiau mėgsta metioniną, iš išorės gaunamo metionino joms reikia labiau nei sveikoms ląstelėms. Kai vėžinės ląstelės negauna metionino, jos pradeda žūti.
Jeigu mes pradedame riboti, neduoti metionino, jos turėtų labiau žūti, o sveikos likti gyvos“, – sakė L.Gasiulė.
Taip pat kuriami ir vaistai, kurie sumažintų metionino kiekį kraujyje.
Riboti, o ne atsisakyti
Tačiau mokslininkė skeptiškai žiūri į dietas, ypač kai nusistatoma iš mitybos išbraukti tam tikrą maisto grupę. Pasak jos, svarbiausia, kad mityba būtų subalansuota.
L.Gasiulė kritiškai atsiliepė ir į paplitusią madą suvalgyti kuo daugiau baltymų.
„Jeigu daug sportuojate, viskas gerai, tada reikia baltymų. Bet jei nėra fizinio aktyvumo, reikėtų mažiau baltymų, nepersistengti“, – sakė L.Gasiulė.
„Svarbiausia būtų nevalgyti per daug mėsos“, – pridūrė ji.