Andre Yarhamas iš Norfolko, likus mėnesiui iki 23-ojo gimtadienio, išgirdo frontotemporalinės demencijos diagnozę. Tai – reta ligos forma, kuri pasireiškia maždaug vienam iš 20 žmonių, kurie suserga demencija.
Samantha Fairbairn pastebėjo sūnaus elgesio pokyčius 2022 m. pabaigoje, kai vaikinas staiga ėmė pamiršti dalykus.
„Vienintelis dalykas, kurio liga niekada neatėmė – jo asmenybė: humoro jausmas, juokas ir šypsena“, – sūnų šiltai prisiminė Samantha.
„Odontologai pataria“: greito ir „pigaus“ gydymo Turkijoje pasekmės
Norfolko ir Norvičo universitetinėje ligoninėje tyrimai parodė neįprastą jo smegenų susitraukimą, o Kembridžo Addenbrooke's ligoninėje medikai diagnozavo demenciją.
Likus mėnesiui iki mirties, Andre nebegalėjo kalbėti ir su aplinkiniais bendravo kitais būdais.
Susiję straipsniai
„Vis tiek galėjai girdėti, kaip jis juokiasi“, – sakė Samantha.
Jis ilgą laiką savarankiškai eidavo pasivaikščioti. Bet pabaigoje jį jau reikėjo maitinti šeimos nariams, nes jaunas vyras fiziškai nepajėgė pats to padaryti.
„Pernai rugsėjį jis savo kojomis įžengė į slaugos namus, bet po mėnesio atsidūrė vežimėlyje“, – sakė Samantha.
„Demencija yra žiauri, žiauri liga, – pridūrė ji. – Niekam jos nelinkėčiau.“
Mama: blogiau už vėžį
Moteriai buvo svarbu įspėti kitus, kad demencija suserga ne tik senjorai, todėl ji sutiko duoti interviu BBC.
„Man svarbu, kad žmonės žinotų, kokia žiauri yra ši liga. Jis tikriausiai buvo viena jauniausių jos aukų“, – sakė Samantha.
„Vėžiu sergantys žmonės gali gauti radioterapiją, chemoterapiją, jų liga gali atsitraukti ir jie gali gyventi turtingą, įsimintiną gyvenimą. O demencijos atveju nėra nieko“, – pridūrė ji.
Andre mirė gruodžio 27 d. „Priscilla Bacon Lodge“ hospise Noridže. Jo smegenys buvo paaukotos Addenbrooke's ligoninei moksliniams tyrimams.
„Jei ateityje tai padės vienai šeimai, pratęs kažkieno gyvenimą bent metai, vadinasi, buvo verta“, – sakė Samantha.
Pagal „Dementia UK“, frontotemporalinė demencija dažnai yra genetiškai paveldima. Vadinasi, jei šeimoje buvo ligos atvejų, žmogui gresia didesnė rizika susirgti.
Genetiniai tyrimai parodo, ar žmogus priklauso rizikos grupei.