Tačiau jau ne vienerius metus vykstančios diskusijos dėl ankstyvosios plaučių vėžio patikros programos iki šiol nedavė vaisių.
„Yra apie 200 vėžio rūšių ir dažnai sulaukiame klausimo, kodėl ne visiems vėžiams veikia prevencinės programos? Todėl, kad kai kurie vėžiai yra reti ir nėra pakankamai mokslinių įrodymų, jog tos programos veiktų“, – sako Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
Pasak jos, nors Lietuvoje veikia 4 onkologinės prevencijos programos, tačiau Europoje diskutuojama ir apie plaučių, skrandžio, burnos vėžio ankstyvą patikrą.
Tiesa, Lietuvoje vykdyta bandomoji plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Joje sudalyvavo 76 proc. kviestų gyventojų, o tai – labai aukštas rodiklis, pabrėžia Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.
Pasak jo, vienam pacientui nustatytas plaučių vėžys, o 14 – aptikta židinių, dėl kurių paskirtas stebėjimas. Net 8 iš jų buvo nerūkantys žmonės.
„Atėjo laikas priimti sprendimą“
Profesorius akcentavo, kad pagal programą atliekamas tyrimas leidžia „užgriebti“ ir kitas ligas, o tai – papildoma nauda.
„Iš tų žmonių, kuriuos tyrėme, padarėme labai mažų dozių kompiuterinę tomografiją, net 18 proc. aptikome kitą ligą“, – šią savaitę surengtos spaudos konferencijos metu sakė E. Danila.
Jis paaiškino, kad plaučiai – didelis organas, todėl į tyrimo apžvalgos lauką bent iš dalies patenka ir širdis, kepenys, antinksčiai, inkstai, kasa.
E. Danila pabrėžė, kad nepriklausomi užsienio tyrėjai paskaičiavo: plaučių patikros programa leistų valstybės biudžetui per 5 metus sutaupyti 25 mln. eurų.
„Nebūtų jokios naštos biudžetui. Kaip tai įmanoma? Aptiktos ligos, ne tik plaučių vėžys, kurių raidą galima sustabdyti arba net visiškai jų išvengti“, – teigė profesorius ir pridūrė, kad patikra per 5 metų laikotarpį padėtų išgelbėti 310 žmonių, kurie išvengtų priešlaikinės mirties.
„Atėjo laikas priimti sprendimą, kuris priklauso ne nuo mūsų, o nuo sveikatos politikos formuotojų“, – sakė E. Danila.
Pasak N. Čiakienės, viena iš priežasčių, kodėl stringa naujos patikros programos idėja, yra tikslinės gyventojų grupės apsibrėžimas, nes bandomojoje programoje dalyvavo ir rūkantys, ir nerūkantys Lietuvos gyventojai. O daugelyje valstybių pasirinkti ilgą rūkymo stažą turintys žmonės (angl. heavy smokers).
„Antra diskusija vyksta, ar programa nekainuos per daug žmogiškųjų resursų. Nors pasitelkiamas dirbtinis intelektas, reikia ir labai didelio gydytojų radiologų įsitraukimo. Jeigu tai būtų vykdoma nacionaliniu mastu, tai kainuotų labai daug laiko, matyt, nukentėtų kitos terapinės sritys“, – pasakojo N. Čiakienė.
Pirmas požymis – itin subtilus
Pasak medikų patikros programa būtų naudinga, nes neretai plaučių vėžys apskritai neturi simptomų. Taip nutinka, kai navikas auga pačiame plaučių audinyje, kur nėra jokių skausmo receptorių, mechanizmų, kurie siųstų signalus.
Be to, pagrindinis plaučių vėžio požymis – ypač subtilus. Jei auglys įsimeta į bronchus, žmogus pradeda kosėti.
„Bėda, kad kosulys nėra unikalus simptomas, būdingas tik plaučių vėžiui, – anksčiau yra pasakojęs E. Danila. – Žmonės gali kosėti dėl įvairių priežasčių: bronchinės astmos, po persirgtos virusinės infekcijos, galų gale, yra jautrumas išorės dulkėms.
Jei žmogus neserga lėtine liga, atsiradęs kosulys jam yra aliarmo požymis: „Nenatūralu, aš neturėčiau kosėti.“ Bet jei žmogus rūko, nesvarbu, įprastas ar elektronines cigaretes, ilgainiui jis pradeda kosėti.“
Pavojus kyla, nes rūkorius pripranta prie kosulio, jis tampa gyvenimo normalybe. Paradoksalu, net tiesiogiai klausiamas pacientas simptomo nepaminės gydytojui. Sakys, kad kosulys „nestiprus“, „kaip pas visus“. Taip vėžį galima pražiopsoti.
Bet jei toks žmogus, kuriam įprasta kosėti, ima skųstis, gydytojas turėtų jį išsamiai ištirti.