Jonas Povilavičius kartu su komanda kuria dirbtiniu intelektu paremtą technologiją, kuri gali padėti šią infekciją atpažinti ir diagnozuoti viršutinio virškinamojo trakto endoskopijos metu. Tai reiškia, kad gydytojas galėtų greičiau ir tiksliau įvertinti situaciją, išvengti intervencinių diagnostikos tyrimų, o vaikai ir jų tėvai atsakymus gautų greičiau, rašoma RŠL pranešime žiniasklaidai.
Šiuo metu jau sukurta veikianti mobilioji programėlė MVP „Helico“, veikianti iOS sistemoje. Idėja patentuota Europos mastu, o pirmieji klinikiniai rezultatai leidžia tikėtis, kad ateityje H.pylori diagnostiką papildys dirbtiniu intelektu paremta technologija. Pagrindinis tikslas – anksti pastebėti infekciją ir taip prisidėti prie rimtų skrandžio ligų prevencijos.
Kodėl ir kada vaikus reikėtų tirti dėl Helicobacter pylori infekcijos? Apie tai kalbamės su gydytoju J. Povilavičiumi.
„Odontologai pataria“: skiepai nuo Žmogaus papilomos viruso – onkologinės ligos prevencija
– Kas yra Helicobacter pylori ir kuo ji ypatinga?
– H. pylori – spiralės formos, judri, gramneigiama bakterija, gyvenanti skrandžio gleivės sluoksnyje. Ji ypatinga tuo, kad sukelia lėtinį gastritą (net ir be simptomų) ir yra svarbiausias skrandžio vėžio rizikos veiksnys. PSO šią bakteriją priskiria I grupės kancerogenui.
Susiję straipsniai
– Kodėl ji išgyvena rūgščioje skrandžio aplinkoje?
Pagrindinis „triukas“ – ureazės fermentas, kuris lokaliai neutralizuoja rūgštį aplink bakteriją. Ji gyvena apsauginėse gleivėse, juda (flagelės) ir „pasirenka“ palankesnę vietą, kurioje įsitvirtina prie epitelio ir išvengia dalies imuninio atsako.
– Ar vaikams ji pasireiškia, taip pat kaip ir suaugusiesiems?
– Vaikams dažniau infekcija būna be aiškių simptomų ir dažnai nėra opos. Simptomai niekuo ne išskirtiniai pvz. pilvo skausmas, pykinimas, dažnai nespecifiniai ir, jei tai funkcinis skausmas, reikia pripažinti, nebūtinai pagerėja net ir išnaikinus bakteriją.
– Kokie yra patikimiausi tyrimai vaikams ?
– Vaikams, jei jau yra indikacija tirti, diagnostikos „aukso standartas“ – viršutinio virškinamojo trakto endoskopija su biopsijomis. Kai endoskopijos nereikia, pagrindiniai tyrimai: kvėpavimo testas arba išmatų antigeno testas yra patikimiausi neinvaziniai aktyvios infekcijos testai. Kraujo tyrimai (IgG) vaikams nėra tinkami aktyviai infekcijai patvirtinti. Gali išlikti teigiami po senos infekcijos.
– Kada būtina endoskopija, o kada pakanka neinvazinių tyrimų?
– Endoskopija būtina, kai įtariama skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa /erozijos arba reikia atmesti kitas reikšmingas patologijas (celiakiją, eozinofilinį ezofagitą ir pan.). Taip pat endoskopijos reikia, jei yra teigiama šeiminė anamnezė skrandžio vėžio, ypač turint klinikinių simptomų. Visais kitais atvejais tinkami yra neinvaziniai diagnostiniai tyrimai.
– Ar tyrimų tikslumas vaikams skiriasi nuo suaugusiųjų?
– Taip, gali skirtis dėl mažesnio bakterijų kiekio, vartotų PPI/antibiotikų, amžiaus.
– Kiek laiko užtrunka diagnostika ir kaip pasiruošti tyrimams?
– Kvėpavimo testas užtrunka dažniausiai ~20–40 min. Pasiruošimas – nevalgius (dažnai 4–6 val.). Reikia nutraukti antibiotikus ≥4 sav., PPI ≥2 sav. Išmatų antigeno mėginio atsakymas paprastai būna per 1–3 d. (priklauso nuo lab.). Taip pat reikia nutraukti antibiotikus ≥4 sav., PPI ≥2 sav. Endoskopija įprastai yra atliekama dienos stacionare, tačiau galima atlikti ir ambulatoriškai. Gleivinės biopsijų atsakymai: RUT tą pačią dieną / 24 h, histologinis atsakymas dažniausiai per kelias dienas. Pasiruošimas paprastas – nevalgyti prieš tyrimą dažniausiai 6–8 val. kietam maistui.
– Dažniausi vaikų simptomai ir ar jie gali būti neryškūs?
– Taip, dažniausiai ir būna labai neryškūs arba nebūdingi. Dažniausi: epigastriumo skausmas/diskomfortas, pykinimas, vėmimas, ankstyvas sotumas, apetito svyravimai, rečiau – kraujavimo požymiai, jei yra opa, mažakraujystė. Svarbu, kad vien pilvo skausmas dažnai būna funkcinis ir pats savaime nereiškia H. pylori infekciją. „Raudonos vėliavos“ tėvams ir rekomendacija į gydytoją kreiptis kuo skubiau yra šios indikacijos: vėmimas su kraujo priemaišomis arba juodos išmatos, progresuojantis svorio kritimas, augimo sulėtėjimas, ryški mažakraujystė/nuovargis, nuolatinis skausmas naktimis, pasikartojantis vėmimas.
– Ar gali būti viena iš indikacijų apetito praradimas?
– Galimi ryšiai (pvz., per lėtinį gastritą, mažesnį apetitą, geležies stoką), bet tai nėra specifinis požymis – visada vertinama kompleksiškai. Diagnozė ir gydymas turi būti grindžiami aiškiomis indikacijomis, o ne vien nespecifiniais simptomais.
– Ką tiksliai parodo kvėpavimo testas?
– Jis parodo aktyvią ureazės, kurią produkuoja H.pylori bakterija, veiklą skrandyje.
– Kiek patikimas išmatų antigeno testas?
– Geras aktyvios infekcijos testas, bet jautrumas krenta vartojant PPI, antibiotikus.
– Ar kraujo tyrimai turi vertę vaikų diagnostikoje?
– Jie gali rodyti buvusį kontaktą, bet nepatvirtina aktyvios infekcijos ir netinka „išnaikinimo“ kontrolei, todėl bakterijai patvirtinti vaikams vien šių tyrimų nepakaks.
– Ką gydytojas mato endoskopijos metu?
– Mato skrandžio uždegimo požymius, erozijas, opą, kraujavimą.
– Koks gali būti ilgalaikis poveikis negydomos ar nepastebėtos H. Pylori?
– Vaikystėje gali būti gastritas, dvylikapirštės žarnos/skrandžio opos, kraujavimas, mažakraujystė, augimo atsilikimas. Ilgalaikėje perspektyvoje (jei infekcija išlieka) didėja skrandžio vėžio rizika (ypač suaugus), todėl suaugusiųjų gairės H. pylori traktuoja kaip svarbų prevencijos taikinį.
– Ar ši bakterija gali išnykti savaime?
– Gali, bet tai nepatikima ir klinikiniai sprendimai neturėtų remtis „palauksim, gal praeis“, nebent vaikas mažas ir nėra klinikinių simptomų. Vaikams gydymą esant indikacijoms vis tiek rekomenduočiau.
– Kada būtina gydyti, o kada galima vaikus dar stebėti?
– Gydyti būtina, jei yra H. pylori susijusi opa/erozijos, kitais atvejais sprendimas individualus, įvertinus naudą ir riziką ( pvz. antibiotikų poveikis mikrobiotai, atsparumas ir kt.).
– Kaip parenkamas gydymas vaikams ir ar jis toks pats kaip suaugusiųjų?
– Principai panašūs, tačiau vaikams, dozės skaičiuojamos pagal svorį, svarbu atsižvelgti į vietinį atsparumą, vis labiau akcentuojamas atsparumo nustatymas (kai įmanoma) ir racionalus antibiotikų parinkimas. Antsparumas antibiotikams – viena didžiausių problemų.
– Ar reikia ir kada reikėtų kartoti tyrimus po gydymo?
– „Test-of-cure“ – ne anksčiau kaip po 4 savaičių po antibiotikų і po ≥2 savaičių be PPI (tinka kvėpavimo arba išmatų antigeno testas).
– Ar H. Pylori užkrečiama?
– Ji puikiai „apsigyvena“ šeimose. Dažniausiai plinta ypač artimo kontakto sąlygomis. Tačiau profilaktiškai ištirti visus šeimos narius tikrai nėra būtina užsikrėtus vienam iš šeimos narių, reikėtų spręsti pagal simptomus/indikacijas ir vietinę praktiką.
– Ar šios bakterijos paplitimas vaikams didėja ar dėl geresnės diagnostikos girdime apie šią bakteriją vis dažniau?
– Tai priklauso nuo regiono: kai kur paplitimas mažėja dėl higienos ir socioekonominių pokyčių, o įspūdis, kad „daugėja“, dažnai atsiranda dėl geresnės diagnostikos ir didesnio dėmesio šiai temai.
– Pasidalinkite praktine eiga tėvams: ką daryti, jei įtariame?
– Šeimos gydytojas arba pediatras įvertina simptomus ir nusiskundimus. Jei yra indikacijų siunčia pas kitus specialistus (vaikų chirurgą ar gastroenerologą). Būtent jie jau nuspręs, ar tikslinga būtų daryti endoskopiją, ar pakanta stebėjimo.