Vėžio gydymas prasideda burnoje: kodėl dalis pacientų negauna būtinos pagalbos?

Apie tai 2026 m. vasario 23 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Nacionalinio vėžio centro (NVC), Lietuvos Respublikos odontologų rūmų ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovai kartu su gydytojais ir sveikatos politikos formuotojais.

Kad burnos sveikata onkologijoje vis dar lieka paraštėse, rodo pacientų patirtis.

POLA apklausų duomenimis:

– 8 iš 10 onkologinių pacientų burnos sveikatos būklę vertina kaip prastą;

– 55 proc. negavo reikalingos odontologinės pagalbos arba ją gavo nepakankamai;

– 77 proc. nurodė, kad gydymo metu jų burnos būklė apskritai nebuvo sistemingai stebima.

Tai rodo, kad burnos priežiūra vis dar nėra integrali onkologinio paciento kelio dalis. POLA direktorė Neringa Čiakienė pabrėžia, kad kalbame ne apie estetiką ar diskomfortą: „Kai žmogus dėl skausmo negali maitintis – jis silpsta. Kai atsiranda infekcija – atidedama chemoterapija. Tai jau ne tik odontologijos klausimas. Tai – gydymo saugumo ir tęstinumo klausimas.“

Gyd. Auristida Gerliakienė, Medikų sąjūdžio valdybos narė, gydytoja odontologė, akcentuoja tris esminius aspektus.

Pirmiausia – gydymo saugumas. Chemoterapija, radioterapija ar taikinių terapija silpnina imunitetą, todėl burnos ertmės infekcija gali sukelti sistemines komplikacijas, net bakteremiją. Tai gali pabloginti onkologinio gydymo eigą ar net jį sustabdyti.

Antra – gyvenimo kokybė. Mukozitai, stomatitai, kserostomija, rijimo sutrikimai, generalizuotas kariesas lemia skausmą, svorio kritimą, išsekimą, didesnį nuovargį.

Trečia – vis daugiau mokslinių publikacijų kalba apie burnos mikrobiotos pokyčių įtaką bendram organizmo uždegiminiam fonui ir net onkologinių susirgimų atsiradimui.

„Šituos dalykus mes galime greitai ir paprastai koreguoti, suteikdami tinkamą burnos priežiūrą onkologiniams pacientams“, – sakė gydytoja.

Šiuo metu onkologiniams pacientams yra kompensuojamas vienas burnos higienos vizitas, tačiau, pasak jos, valstybės indėlis turėtų būti didesnis.

Pozityvus pokytis – palengvintas patekimas į III lygmens onkologijos centrus: įtariant burnos vėžį, nebereikia tradicinio siuntimo – užtenka gydančiam odontologui užpildyti elektroninę formą.

Diskusijoje dalyvavęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas akcentavo, kad valstybės lygmeniu būtina stiprinti ankstyvos diagnostikos ir aiškaus pacientų nukreipimo mechanizmus.

Gyd. Jolita Gibavičienė, Nacionalinio vėžio centro Galvos–kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja, pabrėžė ankstyvos diagnostikos svarbą. „Nuo pirmojo paciento kreipimosi iki diagnozės kartais praeina nuo trijų savaičių iki pusės metų. O piktybinė liga vietoje nestovi“, – sakė ji.

Nors burnos vėžiu sergančių pacientų bendroje populiacijoje nėra daug, dauguma jų diagnozuojami III–IV stadijoje. Net ankstyvos stadijos atvejais liga gali būti agresyvi, todėl pacientai turi būti koncentruojami centruose, turinčiuose patirties ir kompetencijos.

Nacionaliniame vėžio centre jau atlikta apie 200 sudėtingų rekonstrukcinių operacijų, trunkančių 6–12 valandų. Atliekamas 3D planavimas, naudojami audiniai iš rankos, klubakaulio ar mentės, atkuriamas kaulas ir minkštieji audiniai. Tokios operacijos leidžia išsaugoti ne tik išvaizdą, bet ir kalbos, rijimo, kramtymo funkcijas.

„Jeigu pašalinsime tik naviką ir neatkursime funkcijos, mes sudarkysime žmogaus gyvenimo kokybę“, – akcentavo gydytoja.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad tokios operacijos yra didžiulės apimties ir sąnaudų reikalaujantis gydymas. Kadangi anksčiau jos buvo atliekamos rečiau, jų įkainiai šiandien nebeatitinka realių kaštų ir dažnai tampa nuostolingi gydymo įstaigoms. Tačiau, pasak gydytojos, kalbama ne apie finansinį patogumą – kalbama apie galimybę pacientui suteikti visapusišką ir adekvatų gydymą.

45 proc. pacientų nurodo, kad dėl finansinių priežasčių atsisako ar atideda burnos priežiūrą.

POLA direktorė atkreipė dėmesį, kad savivaldybės turi galimybę skirti vienkartines išmokas, tačiau praktikoje:

– tik 19 proc. pacientų pasinaudojo šia galimybe;

– beveik trečdalis apie ją net nežinojo;

– dar trečdalis mano, kad jiems parama nepriklauso.

Didelėje dalyje savivaldybių taikomas išlaidų kompensavimo principas – pacientas pirmiausia turi sumokėti pats ir tik tuomet gali tikėtis kompensacijos. Be to, kai kurios savivaldybės kompensuoja tik aiškiai apibrėžtas išlaidų rūšis, kaip, pvz., išlaidas vaistams ar medicinos pagalbos priemonėms. Kai kur kreiptis gali tik III–IV stadijos pacientai ar asmenys su negalia. Tai reiškia, kad pagalba dažnai priklauso nuo gyvenamosios vietos ir administracinių formuluočių, o ne nuo realaus žmogaus poreikio.

Doc. dr. Valdas Pečeliūnas, Nacionalinio vėžio centro direktorius, pabrėžė, kad problema buvo aiškiai identifikuota dar 2024 metais – išskirtos dvi sritys: burnos vėžio diagnostika ir onkologinių pacientų burnos priežiūra gydymo metu.

Tuo metu Nacionalinis vėžio centras kartu su Odontologų rūmais ir POLA pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją ir įsipareigojo sistemingai stiprinti odontologų kompetencijas. Pradėti specializuoti mokymai, skirti burnos vėžio atpažinimui bei saugiai onkologinių pacientų burnos priežiūrai. Pirmieji mokymai jau įvyko, šiemet planuojami dar keli, o per artimiausius dvejus metus siekiama sukurti visą Lietuvą apimantį onkologiniams pacientams draugiškų odontologijos įstaigų tinklą.

„Tai tęstinis procesas. Dirbdami kartu su odontologais mes didiname žinomumą ir supratimą apie burnos vėžio diagnostiką bei burnos sveikatos svarbą onkologinių pacientų gydyme“, – sakė NVC direktorius.

Jis atkreipė dėmesį ir į prevencijos aspektą – pagrindinės burnos vėžio priežastys išlieka rūkymas ir žmogaus papilomos virusas.

„Abi šias priežastis galime iš esmės eliminuoti. Žalingų įpročių atsisakymas ir ŽPV vakcinacija gali ženkliai sumažinti riziką susirgti burnos vėžiu“, – pabrėžė jis.

Vis dėlto, pasak doc. dr. V. Pečeliūno, šiandien aiškiai matomas dar vienas sisteminis barjeras – finansai.

„Žmonės suserga vėžiu, netenka dalies pajamų, jiems atsiranda papildomų išlaidų, o odontologinė pagalba reikalinga praktiškai visiems onkologiniams pacientams. Burnos sveikata tiesiogiai veikia gydymo rezultatus, todėl valstybė turi rimtai spręsti šį klausimą – užtikrinti pakankamą paramą arba apmokėti būtinas odontologines paslaugas.“

Anot doc. dr. V. Pečeliūno, artimiausiu metu planuojamos diskusijos su Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybine ligonių kasa, kurios padėtų priimti ilgalaikius sprendimus, leisiančius užtikrinti savalaikę, koordinuotą ir pacientui prieinamą pagalbą, kartu sumažinant finansinius barjerus.

Prof. Vilma Brukienė, Odontologų rūmų pirmininkė, gydytoja odontologė, pabrėžė, kad sprendžiant šią problemą reikalingas ne tik finansinis ar organizacinis, bet ir kultūrinis pokytis. „Burna nėra atskiras organas. Ji yra organizmo dalis. Turime sugrąžinti odontologus į bendrą medicinos bendruomenę.“

Pasak profesorės, istoriškai susiklostė, kad burnos sveikata tarsi buvo išimta iš bendros organizmo sveikatos konteksto. Net pacientų kalboje dažnai girdima: „einame taisytis dantų“, „tvarkytis dantų“, bet ne „gydyti“. Toks požiūris formuoja klaidingą supratimą, kad burnos sveikata yra atskira, mažiau reikšminga sritis.

Kalbėdama apie onkologinius pacientus, prof. V. Brukienė pabrėžė, kad gydytojas odontologas turi aiškų vaidmenį visais etapais – prieš pradedant gydymą, jo metu ir po jo. Tačiau būtina žinoti, ką kuriame etape galima ir reikia daryti.

Nors odontologai su šiais aspektais supažindinami studijų metu, praktinė patirtis yra esminė. Todėl, pasak jos, itin svarbus bendradarbiavimas su Nacionaliniu vėžio centru, kuris įsileidžia odontologus į klinikinę praktiką.

Pirmieji mokymai jau įvyko – juose dalyvavo specialistai iš Kauno, Vilniaus, Šalčininkų, Šiaulių, Panevėžio. Tinklas bus plečiamas, siekiant, kad visoje Lietuvoje atsirastų onkologiniams pacientams saugios ir kompetentingos odontologijos įstaigos. Planuojama sudaryti ir viešai paskelbti tokių įstaigų sąrašą, kad pacientui nereikėtų blaškytis ieškant specialisto, kuris turi reikiamų žinių ir patirties.

Prof. V. Brukienė taip pat atkreipė dėmesį į finansinį aspektą. Nors Odontologų rūmai ragins savo narius ieškoti galimybių taikyti nuolaidas ar dalį paslaugų teikti nemokamai, ji pabrėžė, kad vien geranoriškumo neužteks.

„Labai tikimės ne tik privataus sektoriaus geranoriškumo, bet ir sisteminio, valstybinio sprendimo“, – sakė ji.

Pacientų, institucijų, įstaigų atstovai ir specialistai sutaria – burnos sveikata turi tapti integralia onkologinio paciento kelio dalimi: nuo įtarimo ir diagnostikos iki gydymo bei gyvenimo po jo.

POLA direktorė Neringa Čiakienė akcentavo, kad pradėti darbai turi būti tęsiami nuosekliai ir sistemiškai:

„Turime dirbti toliau. Kad pacientas nebeišgirstų sakant „mes su onkologiniais pacientais nedirbame“. Kad burnos priežiūra būtų integrali paciento kelio dalis – nuo diagnozės iki gyvenimo po gydymo. Kad susirgę burnos vėžiu pacientai kuo greičiau pasiektų tretinio lygmens centrą ir gautų savalaikę, geriausią pagalbą. Kad finansinės paramos mechanizmai būtų kuriami ne institucijų saugumo logika, o atsižvelgiant į realius žmonių poreikius.“

Konferencijoje akcentuota, kad jau turime pavyzdžių, jog bendradarbiavimas veikia – atsirado „žaliasis koridorius“, vyksta specialistų mokymai, formuojamas kompetentingų įstaigų tinklas. Tai rodo, kad pažanga įmanoma, kai veikiama kartu.

Kartu nuskambėjo ir paprasta, bet gyvybiškai svarbi žinutė visuomenei: jeigu burnoje atsiradusi žaizdelė negyja dvi savaites ar ilgiau – būtina kreiptis į specialistą. Ankstyva reakcija gali iš esmės pakeisti ligos eigą.

Burnos sveikata nėra atskira sritis, ji yra žmogaus sveikatos dalis, o onkologinio gydymo sėkmė prasideda nuo visumos matymo.