Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė sako, kad neverta viltis, jog ypač šalta žiema išnaikino erkes Lietuvoje.
„Šiais metais labai daug kas tikisi, kad stora sniego danga ir ilgą laiką buvusi minusinė oro temperatūra paveiks erkių populiaciją, galbūt daug jų žus.
Bet iš tikrųjų nebus taip. Erkės yra prisitaikiusios gyventi mūsų – vidutinio klimato – juostoje. Kitas dalykas, juk pirmiausia užsnigo stora sniego danga ir tik vėliau prasidėjo žemesnė minusinė temperatūra. Tai yra puikios sąlygos joms išgyventi.
Pasivažinėjimas miške vilnietės gyvenimą pakeitė neatpažįstamai: išgyvenusi pragarą įspėja ir kitus
Dabar saulutė šviečia ir prasideda erkių aktyvumas. Visiems reikia būti budriems“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė M. Žygutienė.
„Kai prieš Velykas keliausime į gamtą žolynėlių pasiskinti ar šakelių pasipjauti, turime būti dėmesingi ir saugotis, kad erkė neįsisiurbtų. O grįžus jau reikėtų pasitikrinti, ar tikrai neparsinešėme erkės ant drabužių“, – įspėjo M. Žygutienė.
Susiję straipsniai
Viena erkė gali būti lemtinga
NVSC atstovė pabrėžė, kad erkių galima sutikti bet kurioje Lietuvos dalyje. Įsitikinimas, kad erkių galima sutikti tik miške, pasak jos, nebeatitinka esamos realybės. Šie voragyviai puikiai jaučiasi net miestų parkuose.
Erkes pamaitina paukščiai, benamiai gyvūnai, net į lauką pavedžioti išvesti šunys. Godžiai pripampusi nuo kraujo, erkė nukrenta ir tęsia savo kelionę.
M. Žygutienė pastebėjo, kad dalis lietuvių rimtai žiūri į erkių keliamą pavojų – skiepijasi, eidami į gamtą laikosi kitų rekomendacijų.
„O dalis žiūri skeptiškai. Jie sako, kad erkė jau ne kartą buvo įsisiurbusi ir nieko blogo neatsitiko, todėl nesiima jokių priemonių. Bet kartais būna lemtingas momentas“, – įspėjo M. Žygutienė.
Ji pabrėžė, kad erkiniu encefalitu arba Laimo liga užsikrėtusios būna ne visos erkės. Bet kraujasiurbei ant nugaros neparašyta, kad pavojingų ligų ji neplatina, bet kuri erkė gali būti pavojinga.
„Jeigu kalbame apie Laimo ligą, yra gydymas antibiotikais. Laiku pasikreipus galima sėkmingai išsigydyti ir viskas su sveikata bus gerai. Bet erkinis encefalitas yra sveikatai, net gyvybei pavojinga liga“, – pabrėžė M. Žygutienė.
Valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali pasiskiepyti 50–60 metų amžiaus asmenys. NVSC specialistė ragino pasinaudoti šia galimybe.
Vakcinacijos schemos gali būti dvi – įprastinė ir pagreitinta. Taikant įprastinę schemą, pirmosios dvi dozės skiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečiosios ir vėlesnių sustiprinančiųjų dozių intervalai priklauso nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (trijų dozių) susidaro patikima apsauga.
Jeigu nepamenate, kada paskutinį kartą skiepijotės, informaciją galima pasitikrinti e. sveikatos portale arba kreipiantis į gydymo įstaigą, kurioje buvo skiepytasi. Po trečiosios dozės apsauga paprastai trunka 3–5 metus, todėl vėliau reikalingos palaikomosios vakcinos dozės.
Fiksuotos mirtys
Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 8 mirties nuo erkinio encefalito atvejai, rodo NVSC surinkti duomenys. Jauniausia infekcijos auka nebuvo sulaukusi nė 50 metų.
Tačiau mirštamumas praėjusiais metais šiek tiek sumažėjo. Palyginimui, 2024 m. nuo erkinio encefalito mirė 11 žmonių.
Atitinkamai krito ir sergamumo skaičiai. NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 642 erkinio encefalito atvejai, 2024 m. – 807.
Absoliuti dauguma – septynios iš aštuonių – pernykščių erkinio encefalito aukų priklausė 60–90 metų amžiaus asmenų grupei.
Erkinio encefalito žemėlapis platus: pernai 2 mirtys fiksuotos Kauno apskrityje, 3 – Vilniaus, po 1 atvejį Alytaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse.
„2 asmenų skiepų statusas nežinomas, 1 buvo pasiskiepijęs, bet turėjo daug gretutinių ligų, kiti – neskiepyti“, – nurodė statistiką renkantis NVSC.
Pasak Centro, 2025 m. mirties nuo Laimo ligos atvejų nebuvo užregistruota.
Tačiau sergamumas buvo bene rekordinis: 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 15 438 Laimo ligos atvejai, 2024 m. – 15 264.