Vėžio atvejų skaičiui pasaulyje augant, medikai vis dažniau kalba apie dviejų augančių epidemijų sankirtą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Riebalinio audinio perteklius – tai ne tik estetinis klausimas ar nepatogumas veidrodyje. Tai biologiškai aktyvus audinys, kuris keičia viso organizmo biocheminius procesus. Nutukimo fone vystosi lėtinis, žemo intensyvumo uždegimas, kurio mes nejaučiame ir nematome, tačiau jis nuolat veikia ląsteles.
Ilgainiui didėja DNR pažaidos tikimybė, sutrinka ląstelių augimo ir žūties reguliacija – o tai sudaro palankesnes sąlygas navikiniams pakitimams atsirasti“, – aiškina gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė.
Liūdna statistika – daugiau nei pusė lietuvių turi antsvorio: kainą vertina labiau nei sveikatą
Pasak jos, nutukimas veikia ne vienu, o keliais tarpusavyje susijusiais mechanizmais. Vienas jų – insulino rezistencija, kai organizmas tampa mažiau jautrus insulinui, o kraujyje ilgainiui cirkuliuoja didesnis šio hormono ir su augimu susijusių signalinių molekulių kiekis. Tai gali skatinti ląstelių proliferaciją ir sudaryti sąlygas jau pakitusioms ląstelėms aktyviau daugintis.
„Taip pat reikšmingi hormoniniai pokyčiai – ypač estrogenų perteklius, kuris nutukimo atveju gaminamas riebaliniame audinyje. Tai paaiškina padidėjusią hormonams jautrių navikų riziką. Ne mažiau svarbus ir imuninės sistemos aspektas – ilgainiui ji tampa išsekusi ir mažiau efektyviai atpažįsta bei sunaikina pakitusias ląsteles“, – pažymi gydytoja.
Susiję straipsniai
Rizika – svarbi ne tik riba, bet ir trukmė
Kalbėdama apie rizikos ribas, gydytoja pabrėžia, kad vienos „magiškos“ linijos, kurią peržengus onkologinė rizika staiga išauga, nėra – svarbi tiek perteklinio svorio trukmė, tiek jo mastas. Vis dėlto klinikinėje praktikoje tam, kad būtų galima įvertinti situaciją ir pradėti pokalbį apie gydymą, naudojamas kūno masės indeksas (KMI). Antsvoriu laikomas 25–29,9 kg/m² KMI, o nutukimu – daugiau nei 30 kg/m². Savo KMI galima paprastai pasitikrinti naudojantis skaičiuokle manosvoris.lt.
Vertindama, kam rizika gali būti didesnė, gydytoja teigia, kad riebalinio audinio pertekliaus pasekmes jaučia visos amžiaus grupės – tiek vaikai, tiek suaugusieji, tačiau tam tikri biologiniai ir gyvenimo etapo veiksniai riziką sustiprina.
„Mokslinėje literatūroje išskiriamos didesnės rizikos grupės. Tai moterys po menopauzės – dėl estrogenų gamybos riebaliniame audinyje ir ryšio su krūties bei gimdos kūno vėžiniu susirgimu. Taip pat žmonės su pilviniu, vadinamuoju visceraliniu, nutukimu – net jei bendras KMI nėra labai aukštas, pilvo riebalai labiau siejami su uždegimu ir insulino rezistencija“, – aiškina D. Mačiulienė.
Pasak jos, reikšmingas signalas yra ir metabolinis sindromas – padidėjęs kraujospūdis, gliukozė, trigliceridai, mažas „gerojo“ cholesterolio kiekis. Tokia biologinė aplinka, anot gydytojos, gali būti palankesnė navikinių procesų vystymuisi. Rizika didesnė ir tiems, kurie daug svorio priaugo anksti – jaunystėje ar ankstyvoje pilnametystėje, nes ilgiau turimas perteklinis riebalinis audinys reiškia ir ilgesnį nepalankių biologinių veiksnių poveikį.
„Labai svarbu patikėti, kad onkologinė rizika ilgą laiką gali kauptis be jokių simptomų, tačiau ji linkusi prisikaupti ir neretai, pačiu netinkamiausiu gyvenimo momentu, smogti mums išgirsta vėžio diagnoze. Nutukimas veikia per „nematomus“ mechanizmus ir jų įtakos galime nejausti ar tinkamai neįvertinti. Sveikatai palankaus nutukimo nėra“, – įspėja D. Mačiulienė.
Anot gydytojos, net ir nedidelis svorio sumažinimas gali turėti reikšmingą poveikį metabolinei sveikatai – pagerėja gliukozės ir insulino rodikliai, mažėja sisteminis uždegimas, gerėja lipidų profilis.
„Dažnai sulaukiu klausimo iš pacientų, baigusių aktyvų onkologinį gydymą – ką aš galiu padaryti, kad sumažinčiau ligos atsinaujinimo ar progresavimo tikimybę? Atsakymų yra įvairių, tačiau svorio kontrolė turėtų būti vienas iš sprendimų“, – sako gydytoja.
Nutukimas – lėtinė liga, kurią reikia gydyti
D. Mačiulienė pabrėžia, kad nutukimas turi būti vertinamas kaip lėtinė liga, o ne laikinas nepatogumas ar valios trūkumas. Tai būklė, kuri linkusi kartotis ir progresuoti, jei nėra sistemingai valdoma.
„Vien patarimas „mažiau valgyti, daugiau judėti“ dažnai yra per siauras ir nepakankamas. Nutukimą vertinu kaip lėtinę, recidyvuoti linkusią ligą, kuriai įtaką daro genetika, hormonai, aplinka, miegas, stresas, medikamentai – ir tik tada elgsena“, – pažymi D. Mačiulienė.
Pasak jos, šiuolaikinė medicina siūlo įvairius gydymo kelius – struktūruotas svorio mažinimo programas, medikamentinį gydymą, įskaitant GLP-1 vaistų klasę, tam tikrais atvejais ir bariatrinę chirurgiją.
„Dažnai matau, kad žmonės bijo net ateiti pas specialistą. Tačiau konsultacija – tai galimybė išgirsti, suprasti ir pasirinkti. Kaip keliaujant per vėžio diagnozę neužtenka vieno specialisto, taip ir sprendžiant svorio problemas retai pakanka vien tik asmeninės valios. Tvariems, emocinės traumos nesukeliantiems pokyčiams reikia palaikymo – gydytojų, dietologų, psichologų, judesio specialistų, šį sąrašą būtų galima plėsti atsižvelgiant individualiai“, – sako D. Mačiulienė.
Gydytoja įsitikinusi, kad kuo anksčiau pradedami net ir nedideli, bet nuoseklūs pokyčiai, tuo daugiau sveikų ir kokybiškų gyvenimo metų žmogus gali laimėti.