Adėlė netikėtai išgirdo, kad serga 3 stadijos vėžiu – buvo tik vienas simptomas

2026 m. kovo 24 d. 20:17
Prieš ketverius metus Adėlė Daujotienė apsilankė pas gydytoją – dėl darbo reikėjo profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Deja, netikėtai paaiškėjo, kad puikiai besijaučianti moteris serga trečios stadijos kiaušidžių vėžiu.
Daugiau nuotraukų (9)
Ši onkologinė liga nedėkinga tuo, kad labai dažnai atsinaujina. Ir A. Daujotienė jau turėjo ištverti du vėžio atkryčius.
Dabar moteris gyvena laukimu. Jai reikalinga biologinė taikinių terapija, kuri dar 2025 m. lapkritį buvo įtraukta į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą. Tačiau nežinia, kada valstybė atras pinigų vaistui kompensuoti.
„Greitai bus jau pusė metų, tačiau šitas rezervinis sąrašas dar nepajudėjo, kaip turėtų“, – sakė Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas.

Įžvelgia didžiulę spragą prevencinėse vėžio programose: žmonės nepasitiki kvietimais ateiti pasitikrinti

Jis pabrėžė, kad nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė būrys sunkiai sergančių moterų.
„Mes turime labai daug pacientų, kurie perkasi, didžiulius pinigus moka tam, kad galėtų išlaukti, kol ateis kompensacija. Mes galime juos prarasti“, – įspėjo A. Česas.
Nesureikšmino pilvo pūtimo
Iš pradžių gydytojai pastebėjo pakitimus plaučių rentgeno nuotraukose. Skubos tvarka atlikta krūtinės, pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija.
„Ir kairėje pusėje buvo rastas didelis darinys – 8,6 cm“, – pasakojo A. Daujotienė. Vėlesni tyrimai parodė, kad navikas – piktybinis.
Moteris pridūrė, jog iki tol nejautė jokių simptomų, išskyrus, pilvo pūtimą.
„Bet aš jo labai nesureikšminau. Kadangi darbe buvo nereguliarus mitybos grafikas“, – paaiškino A. Daujotienė.
Gydytojai nusprendė, kad reikia skubiai operuoti, o vėliau taikyti chemoterapiją.
Tačiau po operacijos onkologas prasitarė, kad jos atveju tiktų ir papildomas žingsnis – biologinė taikinių terapija. Deja, toks gydymas Lietuvoje nekompensuojamas.
Moteris prisiminė, kad chemoterapijos kursą atlaikė palyginti lengvai, bet gydytojas iškart užsiminė nuogąstaujantis dėl greito ligos atkryčio.
Dėl to atlikta laporoskopinė pilvo apžiūra ir jokių darinių nepastebėta.
Alvydas Česas<br>R.Smalinsko nuotr. Daugiau nuotraukų (9)
Alvydas Česas
R.Smalinsko nuotr.
Vėžys grįžo dukart
Ir vėliau A. Daujotienė pareigingai kas 3 mėnesius lankėsi pas gydytojus. Atrodė, kad blogiausia – jau praeityje.
„2024 m. sausio 4 d. atliktas radiologinis tyrimas, nebuvo jokių progresavimo požymių. O jau po 2 mėnesių greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvau atvežta į priėmimo skyrių – nustatytas kiaušidžių vėžio atkrytis“, – pasakojo A. Daujotienė.
Moteriai skubos tvarka vėl paskirta chemoterapija, bet viso kurso pritaikyti nepavyko dėl pablogėjusių kraujo rodiklių.
Rugpjūtį A. Daujotienei atlikta HIPEC procedūra ir ji išsiųsta reabilitacijai. Moteris atsistatė ir jai vėl paskirtas aktyvus stebėjimas.
Praėjo 11 mėnesių ir 2025 m. vasaros pabaigoje tyrimai parodė, kad pilve yra skysčių sankaupų. A. Daujotienei vėl skirta chemoterapija.
„Iki dabar ji man lašinama. Bet sulašinus tris chemoterapijas kraujo rodikliai labai pablogėjo ir lašinti pagal ciklus, kaip priklauso, man tiesiog nebegali. Tie tarpai didėja, paskui net reikėjo mažinti dozę. O kraujo rodikliai vis tiek nebeatsistato, ypatingai trombocitai“, – pasakojo A. Daujotienė.
Ji pridūrė, kad pirmą ligos atkrytį pakelti buvo sunku, o antras kartas buvo dar skaudesnis.
„Žinokite, net gyventi nesinori. Dedi viltis, atrodo, praėjai tokias procedūras, ateina naujovės, o tau vėl yra atkrytis.
Tikiuosi, kad Vyriausybė atkreips dėmesį ir nepaliks mūsų, moterų, sergančių kiaušidžių vėžiu. Tikiuosi, kad bus kompensuojama biologinė taikinių terapija“, – ašaras tvardė A. Daujotienė.
Neringa Čiakienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė.<br>A.Ufarto / ELTA nuotr. Daugiau nuotraukų (9)
Neringa Čiakienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė.
A.Ufarto / ELTA nuotr.
Pacientus kankina nežinia
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė patikino, kad Lietuvoje pilna panašių istorijų.
Ji pasakoja, jog onkologai net pranešdami vėžio diagnozę kartais nuramina žmogų, jog jis ištraukė laimingą kortą. Vėžys – gąsdinanti liga, bet neretai būna didelė tikimybė, kad laiku gavęs gydymą žmogus sklandžiai pasveiks.
Deja, kiaušidžių vėžys nėra palankus. „80 proc. žmonių atkrytis ateina greitai“, – pastebėjo N. Čiakienė.
Pasak POLA direktorės, įvedant į kompensavimą naujus vaistus, Lietuvoje trūksta lankstumo. Ir dabar nežinia, kada į sąrašą įtrauktas gydymas bus pradėtas kompensuoti.
Ji svarstė, kad esant tiksliai datai, pacientas galbūt rastų pinigų ir pasigydytų kelis mėnesius iš savo kišenės, jei žinotų, jog paskui galės tęsti gydymą nemokamai.
„Bet dabar mes nieko nežinome. Ar vaistą iškels birželio mėnesį? Ar lapkričio mėnesį? O per kiek laiko pasirašys sutartis? Čia bus 3 mėnesiai, o gal metai ir 3 mėnesiai? Yra visiškas neužtikrintumas“, – apgailestavo N. Čiakienė.
Pasak jos, deja, dalis pacientų laukia gydymo, bet liga pasiglemžia anksčiau.
Nelygybė tarp pacientų
Nacionalinio vėžio centro VULSK filialo, Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė sakė, kad skaičiai – liūdni. Tik 40 proc. kiaušidžių vėžiu sergančių moterų išgyvena bent 5 metus.
Gydytoja pabrėžia, kad mirtingumą lemia, kokias diagnostikos ir gydymo galimybes gali pasiūlyti šalies medicinos sistema.
„Kaip mes gebame ne tik tiksliai, laiku diagnozuoti ligą, bet ir kaip gebame skirti inovatyvų, tikslų ir patį efektyviausią gydymą“, – sakė B. Brasiūnienė.
Ji pasakojo, kad Lietuvoje kiaušidžių vėžys gydomas chemoterapija ir biologine terapija. Nuo pernai yra galimybė atlikti žymenų tyrimus.
Pasak B. Brasiūnienės, maždaug pusė kiaušidžių vėžiu sergančių moterų turi biologinius žymenis, o likusios – ne. Pastarajai kategorijai priklauso ir A. Daujotienės atvejis.
Birutė Brasiūnienė<br>Pranešimo spaudai nuotr. Daugiau nuotraukų (9)
Birutė Brasiūnienė
Pranešimo spaudai nuotr.
„Čia ir prasideda problema. Tos moterys, kurios turi specifinius vėžio žymenis, šiandien jau gali gauti ir antrą taikininį biologinį vaistą palaikomajam gydymui.
O moterys, kurių vėžio ląstelėse nerasta specifinių biologinių žymenų, lieka su senesniu gydymu ir netenka ne tik efektyvaus gydymo, bet ir praranda savo gyvenimo metus“, – sakė B. Brasiūnienė.
Pasak jos, žinoma, kad naujieji vaistai dvigubai sulėtina ligos progresavimą.
Spaudos konferenciją dėl užstrigusio taikinių terapijos kompensavimo surengusi Seimo narė Jurgita Sejonienė sakė, kad per metus Lietuvoje kiaušidžių vėžiu suserga apie 400 moterų. Nemaža jų dalis – jaunos
„Žinoma, dažniausiai kalbame apie onkologines ligas, kurių atvejų skaičius yra didžiausias – krūties, prostatos, gimdos kaklelio vėžį. Šitie susirgimai turi specialiai dedikuotus žinomumo mėnesius, kai vyksta daugiau renginių. Tačiau turime nepamiršti ir tų vėžio rūšių, kuriomis žmonės serga rečiau“, – dėstė J. Sejonienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.