Nacionalinio vėžio centro (NVC) direktorius Valdas Pečeliūnas pažymi, kad storosios žarnos vėžiu Lietuvoje kasmet suserga apie 1700 žmonių. Su šita liga gyvena maždaug 6 tūkst. žmonių, bet kasmet miršta apie 900. Onkologinę statistiką V. Pečeliūnas palygino su keliuose įvykstančiomis nelaimėmis.
„Kasmet Lietuvoje avarijose sužalojama apie 3 tūkst. Žmonių, miršta – 120. O kiek mes kalbame apie eismo saugumą, taisykles, investuojame į infrastruktūrą tam, kad būtų užtikrintas saugumas, mažiau žmonių nukentėtų.
Jokiu būdu tam neprieštarauju, manau, kad tai yra labai geros investicijos. Bet Lietuvoje nuo storosios žarnos vėžio miršta 7 kartus daugiau žmonių nei žūsta autoįvykiuose“, – dėmesio vėžio prevencijai stoką pastebėjo NVC direktorius.
Įžvelgia didžiulę spragą prevencinėse vėžio programose: žmonės nepasitiki kvietimais ateiti pasitikrinti
Pasak jo, storosios žarnos vėžys nėra lemtis. Ligos, kaip ir autoavarijos, galima išvengti.
V. Pečeliūnas išdėstė 4 dalykus, kurie turėtų būti padaryti, kad storosios vėžys skaudžiai paliestų kuo mažiau Lietuvos gyventojų.
Susiję straipsniai
Geriausiai apsaugo ankstyva diagnostika
„Pirmas dalykas yra ankstyvos patikros programa. Ji nesumažina vėžio tikimybės, bet padeda anksti aptikti ligą. Turint pirmą antrą stadiją, išgyvenamumas nesiskiria nuo žmonių, kurie neserga storosios žarnos vėžiu. Šiuo atveju ankstyva diagnostika savo galia pralenkia bet kokį gydymo metodą.
Antras dalykas, yra aiškiai įrodyti elgesio modeliai, kaip mes galime išvengti šitos diagnozės. Pavyzdžiui, fizinis aktyvumas. Vienas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie susirgo storosios žarnos vėžiu, kai jiems po diagnozės buvo skirta reabilitacijos programa, įtraukianti padidintą fizinį aktyvumą, beveik trečdaliu sumažėjo ligos recidyvo rizika. Jeigu mes aktyviai judame, sportuojame dvi su puse valandos per savaitę, gerokai sumažėja šito vėžio išsivystymo rizika.
Trečias dalykas būtų rūkymas ir alkoholis. Taip, didesnis alkoholio vartojimas didina storosios žarnos vėžio riziką. Rūkymas taip pat – ne vien plaučių vėžys, bet ir storosios žarnos vėžys.
Ir dar vienas svarbus dalykas, kuris daro didžiulę įtaką – mityba. Mūsų rekomendacija būtų, kiek įmanoma, sumažinti ultraperdirbto maisto kiekį racione. Raudona mėsa, ultraperdirbta mėsa, saldūs gėrimai – tie dalykai, kurie reikšmingai padidina storosios žarnos vėžio riziką“, – konferencijos metu akcentavo V. Pečeliūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu vis dažniau storosios žarnos vėžiu suserga jauni žmonės, nesulaukę nė 50-ies metų. Manoma, kad tam daugiausia įtakos turi pasikeitę visuomenės mitybos įpročiai.
Gydytojai prašo nesigėdyti
NVC Chirurginės onkologijos centro vadovas Audrius Dulskas antrino V. Pečeliūnui ir sakė, kad storosios vėžys itin gerai valdomas pasitelkiant profilaktiką. Taip yra, nes liga progresuoja lėtai, nuo 5 iki 10 metų.
„Mes žinome, kad storosios žarnos vėžys dažniausiai atsiranda iš polipo, gerybinės ataugėlės, kurią kolonoskopijos metu galime lengvai pašalinti ir pagydyti pacientą.
Jam net nereikia operacijos. Galėtume sakyti, kad chirurgai gauna mažiau darbo, bet iš tikrųjų mes pagydome tą pacientą“, – sakė A. Dulskas.
Jis pabrėžė, kad patikra nėra skausminga. Žmogus visų pirma tualete atlieka paprastą slapto kraujavimo testą. Jei rezultatas teigiamas, siūloma atlikti kolonoskopiją.
Patikra, kol nėra simptomų, padeda diagnozuoti vėžį anksti.
„Jeigu atsiranda simptomai, mes dažnai kalbame apie antrą trečią, retai atvejais ir apie ketvirtą stadiją. Pirmos stadijos vėžys yra visiškai išgydomas, o kai yra ketvirta stadija, deja, mes galime kalbėti tik apie brangius, inovatyvius gydymo metodus“, – paaiškino A. Dulskas.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas.
„Nesvarbu, kad programa nuo 50-ies. Slapto kraujavimo tyrimą galima atlikti ir jaunesniame amžiuje“, – akcentavo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Alma Astafjeva
Žmonėms nepatogu kalbėti apie storosios žarnos vėžio simptomus. Bet specialistai pastebi, kad tai – universali situacija. Jie pataria nesigėdyti ir atvirai papasakoti šeimos gydytojui apie savo savijautą.
„Moksliniais tyrimais įrodyta. Natūralu, kad išmatos yra asocijuojamos su tuo, kas nešvaru ir nepatogu. Tai yra tarptautinė problema, kad žmonėms yra nepatogu, sukelia atmetimo reakcija. Todėl yra svarbu kuo daugiau apie tai kalbėti, kad šitas klausimas būtų normalizuotas“, – pabrėžė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.