Epilepsija Lietuvoje serga iki 28 tūkst. žmonių, tačiau gydymas dažniausiai orientuotas į priepuolių kontrolę. Tuo metu nemaža dalis pacientų susiduria su nerimu, depresija, atminties ir dėmesio sutrikimais, kurie daro didelę įtaką jų kasdieniam gyvenimui, darbingumui ir socialiniams ryšiams, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Nors daugelyje Europos šalių jau taikomos pažinimo funkcijų reabilitacijos paslaugos, Lietuvoje jų iki šiol nebuvo. Mūsų tyrimas rodo, kad tokios programos yra ne tik reikalingos, bet ir veiksmingos“, – teigia VU Medicinos fakulteto profesorė, gydytoja neurologė dr. Rūta Mameniškienė.
Tyrimo metu viena pacientų grupė dalyvavo psichologinio konsultavimo programoje, o kita laikėsi įprasto gydymo. Rezultatai atskleidė, kad programoje dalyvavusių pacientų savijauta reikšmingai pagerėjo, o teigiamas poveikis išliko dar kelis mėnesius po jos pabaigos. Taip pat pastebėti ir ilgalaikės atminties gerėjimo požymiai.
Susiję straipsniai
Pasak mokslininkų, šie rezultatai rodo, kad epilepsijos priežiūra Lietuvoje turėtų būti platesnė nei vien priepuolių kontrolė.
„Norint pagerinti pacientų gyvenimo kokybę, būtina daugiau dėmesio skirti psichologiniams ir pažinimo sutrikimams bei mažinti su liga susijusią stigmą“, – pabrėžia prof. R. Mameniškienė.
Tikimasi, kad ateityje tokios reabilitacijos programos taps įprasta epilepsijos priežiūros dalimi Lietuvoje.
Vilniaus universitete įgyvendintą projektą „Pažintinių funkcijų ir psichosocialinės gerovės reabilitacija – geresnis gyvenimas sergant epilepsija“ finansavo Lietuvos mokslo taryba (projekto nr. P-MIP-23–333).