„Jei jūsų šeimoje yra buvę hipertenzijos atvejų, jūsų rizika susirgti yra didesnė“, – įspėja gydytojas kardiologas Devalis Mehta.
Jei artimas giminaitis turėjo aukštą kraujospūdį, hipertenzijos tikimybė padidėja 40–50 proc. Tai nereiškia, kad kraujospūdžio problemos yra neišvengiamos, tačiau tai yra signalas, kad verta pasitarti su kardiologu, ką galite padaryti, jog sumažintumėte savo riziką.
„Nesveika mityba, daug druskos, sočiųjų riebalų ir cholesterolio taip pat gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio“, – pažymi D. Mehta.
„Sveikatos kodas“. Ar cholesterolis – tikrai didžiausias priešas?
Jis priduria, kad sėdimas gyvenimo būdas yra dar vienas svarbus veiksnys. „Fizinio aktyvumo stoka gali nulemti kūno svorio padidėjimą, o vėliau – hipertenziją. Nutukimas pats savaime yra našta širdžiai“, – sako D. Mehta.
Jei sergate lėtine inkstų liga, cukriniu diabetu ar miego apnėja, kardiologas įspėja, kad jums kyla didesnė hipertenzijos rizika. „Šių veiksnių valdymas keičiant gyvenimo būdą ir taikant medicinines priemones yra itin svarbus siekiant užkirsti kelią hipertenzijai arba norint ją sukontroliuoti“, – pabrėžia D. Mehta.
Susiję straipsniai
Kodėl padidėjęs kraujospūdis toks pavojingas?
Didžioji problema, kad hipertenzija didina įvairių komplikacijų tikimybę. Pavyzdžiui, dėl padidėjusio kraujospūdžio žmonės dažniau patiria miokardo infarktą, jiems išsivysto širdies nepakankamumas. Be to, aukštas kraujospūdis kenkia smegenų kraujagyslėms, o tai gali pasibaigti insultu. Moksliniai tyrimai rodo, kad 54 proc. insultų ir 47 proc. koronarinių širdies ligų atvejų galima priskirti padidėjusiam kraujospūdžiui.
„Hipertenzija gali pažeisti inkstų kraujagysles, o tai gali sukelti inkstų nepakankamumą, – įspėja D. Mehta. – Be to, padidėjęs kraujospūdis gali pakenkti akių kraujagyslėms, o tai gali sukelti regos praradimą. Todėl kraujospūdžio kontrolė yra labai svarbi siekiant išvengti pavojingų sveikatos problemų.“
Pagrindinis įprotis, kurio reikia atsikratyti iki 50 metų
Hipertenzija vadinama „tyliąja žudike“, nes žmogus gali sirgti ir apie tai nežinoti. „Padidėjęs kraujospūdis nesukelia jokių simptomų, todėl pacientams diagnozė gali būti nenustatyta kelerius metus, jei jie nesitikrina kraujospūdžio“, – pastebi D. Mehta.
Jei esate 50 metų ar vyresnis ir turite aukštą kraujospūdį, kyla papildomų rizikų. D. Mehta sako, kad vyresnio amžiaus žmonėms yra didesnė tikimybė patirti komplikacijų dėl aukšto kraujospūdžio.
„Jiems yra didesnė tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip širdies smūgis, insultas ir širdies nepakankamumas. Be to, aukštas kraujospūdis siejamas su padidėjusia kognityvinių funkcijų silpnėjimo rizika, pavyzdžiui, demencijos išsivystymu“, – įspėja D. Mehta.
Jis priduria, kad vyresnio amžiaus žmonėms labai svarbu veiksmingai kontroliuoti kraujospūdį, kad sumažintų sveikatai kylančias rizikas.
D. Mehta išskyrė vieną įprotį, kurio atsikratyti geriausia būtų dar iki 50-ojo gimtadienio, tačiau nustoti rūkyti niekada nevėlu.
„Mesti rūkyti yra vienas iš veiksmingiausių būdų sumažinti aukšto kraujospūdžio ir kraujotakos sistemos ligų riziką. Rūkymas pažeidžia kraujagysles, padidina kraujospūdį ir širdies ligų riziką. Atsisakę rūkymo galite žymiai pagerinti savo širdies būklę ir bendrą savijautą“, – patikina D. Mehta.
Be abejo, nesvarbu, kiek jums metų, mesti rūkyti yra naudinga bet kuriame amžiuje. Kuo anksčiau tai padarysite, tuo geriau!
Parengta pagal „Parade“ inf.