Skaitmeninės medicinos platformos „uhealth“ šeimos gydytojas Domas Denisovas pastebi, kad būtent dabar ypač svarbu atskirti, ar vargina peršalimas, ar alergija – nes nuo to priklauso ir gydymo sėkmė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Alergijos gali atsirasti ir vėlesniame amžiuje
„Neretai galima susipainioti ir gydyti ne tą ir dėl to kentėti ilgiau, nei reikia. Pastebiu dažną klaidą: ilga, pasikartojanti sloga laikoma „užsitęsusiu peršalimu“, nors iš tikrųjų tai – alergija. Balandį ir gegužę dažniausias „kaltininkas“ būna beržas, o nuo gegužės iki liepos – varpinės žolės“, – sako gydytojas.
„Odontologai pataria“: ar dantų implantai – raktas nuo burnos nepriežiūros?
Alergijų intensyvumas priklauso ir nuo oro sąlygų, pabrėžia ekspertas: sausą, saulėtą ir vėjuotą dieną, kai augalai lengvai paskleidžia žiedadulkes, reakcijos yra stipriausios.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Evelina Mockė priduria, kad klimato kaita taip pat turi įtakos. Iš pacientų skundų ji pastebi, kad pastaraisiais metais žiedadulkės gali pasirodyti dar vasario pabaigoje, o skirtingų augalų žydėjimas persidengia. Todėl simptomai dažnai tampa intensyvesni ir tęsiasi ilgiau.
Susiję straipsniai
Dažnas mitas – kad jei anksčiau alergijų nebuvo, jų ir nebus. D. Denisovo teigimu, alergijos gali išsivystyti bet kada, jos taip pat gali „grįžti“, jei vaikystėje buvote jautrus kokiems nors alergenams.
„Alergijas gali išprovokuoti imuninės sistemos pakitimai, nauja aplinka. Pavyzdžiui – persikrausčius į naujus namus, pakeitus darbo vietą ir pradėjus laikyti naujus naminius gyvūnus. Dažniausios tokios „naujos“ alergijos būna žiedadulkėms, pelėsiui, augintiniams“, – sako šeimos gydytojas.
Alergija ar peršalimas: esminiai skirtumai
Iš pirmo žvilgsnio alergijos ir peršalimo simptomai gali būti beveik identiški – sloga, čiaudulys, bendras diskomfortas. Tačiau yra keli esminiai skirtumai.
„Alergijų yra įvairių, bet pavasarį žmones labiausiai vargina būtent žiedadulkių sukeliama sloga, alerginis rinitas arba tiesiog šienligė. Ji pasireiškia gausia, vandeninga sloga, dažnai ir dirgina akis, jos ašaroja, tačiau alergija nesukelia karščiavimo. Tuo tarpu peršalimą, virusines ligas karščiavimas lydi dažnai“, – vieną esminių skirtumų įvardija D. Denisovas.
Specialistas pasakoja, kad alergijos simptomai atsiranda kontaktavus su alergenu – pvz., išėjus į lauką, pabuvus pievoje ar paglosčius gyvūną. Paprastai alergija kartojasi tomis pačiomis aplinkybėmis ir dažnai tuo pačiu metų laiku.
„O virusinės ligos dažniausiai prasideda staiga, dažnai po kontakto su sergančiuoju ir būna lydimos silpnumo, gerklės skausmo, kūno maudimo“, – paaiškina gydytojas.
Ką galima padaryti be vaistų?
Pirmas ir svarbiausias žingsnis, pasak D. Denisovo, – vengti alergeno. Esant žiedadulkių alergijai, gali padėti veido kaukės, akinių ir kepurės nešiojimas. Geriau vengti eiti į lauką ar laikyti atidarytą langą, kai žiedadulkių kiekis ore yra didelis. Grįžus iš lauko svarbu kruopščiai nusiplauti rankas, nenešioti lauko drabužių namie. Taip pat verčiau nekabinti skalbinių džiūti lauke. Jei esate alergiškas žolėms – rekomenduojama ir vejos pjovimą patikėti kitiems.
Simptomus palengvinti gali ir dažnas dulkių siurbimas namuose, derėtų ir reguliariai keisti bei prižiūrėti siurblio filtrą. Gydytojas rekomenduoja, žinant savo alergeną, sekti jo prognozes– tokią informaciją galima rasti internete.
Vaistininkė E. Mockė priduria, kad itin veiksmingas gali būti nosies plovimas jūros vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Tai ne tik mechaniškai pašalina žiedadulkes iš nosies gleivinės, bet ir ją drėkina, padeda išlaikyti natūralią gleivinės apsauginę funkciją ir mažina sudirginimą.
„Plovimui galima naudoti purškalus, tačiau dar veiksmingesnės yra nosies plovimo sistemos, kurios leidžia kruopščiau išskalauti nosies ertmę. Šią priemonę galima naudoti kasdien, net kelis kartus per dieną“, – pasakoja vaistininkė E. Mockė.
Prireikus antihistamininių vaistų – žinokite jų skirtumus
Jei simptomai išlieka ar stiprėja, gali tekti imtis ir papildomų priemonių. Vaistininkė E. Mockė pasakoja, kad praktikoje geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones, pavyzdžiui, nosies plovimą su antihistamininiais vaistais ar nosies purškalu. Taip simptomai kontroliuojami efektyviau, ypač jei gydymas pradedamas dar prieš jiems stipriai pasireiškiant.
Reikėtų žinoti, kad antihistamininiai vaistai skirstomi į 3 kartas. „Pirmos kartos (pavyzdžiui, klemastinas) yra seniausi ir šiandien vartojami gana ribotai, nes jie siejami su didesne šalutinių poveikių rizika, jų poveikis trumpesnis. Jie dažniau tinka tik trumpalaikiam simptomų malšinimui, tačiau tai nėra geras pasirinkimas ilgalaikiam alergijos valdymui“, – aiškina E. Mockė.
Antros kartos antihistaminikai (cetirizinas, bilastinas), pasak E. Mokės, yra dažniausiai rekomenduojami. Jie paprastai nesukelia mieguistumo ir vartojami vieną kartą per parą. Tai patogus ir saugus pasirinkimas kasdieniam vartojimui alergijos sezono metu, kai reikia ilgalaikės simptomų kontrolės.
„Yra ir trečios kartos antihistamininiai vaistai, kurie laikomi pažangiausiais. Tai patobulintos antros kartos formos, kurios veikia dar greičiau, ilgiau ir sukelia mažiau šalutinių poveikių. Jie ypač naudingi, kai simptomai yra stipresni ar užsitęsę, tačiau šios kartos vaistai yra receptiniai, juos turi paskirti gydytojas, atsižvelgiant į individualią paciento situaciją“, – pabrėžia vaistininkė E. Mockė.
Kada jau reikia ne tik „pakentėti“, o kreiptis į gydytoją?
Nors dalis žmonių alergiją linkę vertinti kaip nemalonų, bet „įprastą“ sezono palydovą, tam tikri simptomai signalizuoja, kad situacija gali būti rimtesnė.
„Sunerimti reikėtų, jei sloga trunka ilgai, atsiranda veido skausmas, sutrinka uoslė ar skonis, pasireiškia kosulio priepuoliai ar dusulys. Taip pat, jei sloga kartojasi kasmet – tokiu atveju verta atlikti tyrimus ir tiksliai nustatyti alergeną, kad jo būtų lengviau išvengti“, – pataria „uhealth“ gydytojas.
Vaistininkė E. Mockė pabrėžia, kad kai kuriais atvejais delsti negalima visai. „Skubios medicininės pagalbos reikia nedelsiant, jei pasireiškia anafilaksijos požymiai – pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas, ryškus veido, lūpų, liežuvio ar gerklės tinimas, staigus silpnumas, galvos svaigimas, sumišimas, sąmonės netekimas, labai greitas ar silpnas pulsas, staigiai plintantis dilgėlinės bėrimas visame kūne, taip pat stiprus vėmimas ar viduriavimas. Tai gyvybei pavojinga būklė, kuri gali išsivystyti per kelias minutes“, – įspėja E. Mockė.