Dilgėlinė – kaip atpažinti ir kaip suvaldyti?

2026 m. gegužės 3 d. 10:00
Dilgėlinė – tai su alergija susijęs arba nesusijęs didžiausio mūsų organo – odos – atsakas, kylantis dėl imuninės sistemos ląstelių išskiriamo histamino ir kitų mediatorių. Dilgėlinės metu atsiranda laikinas odos paraudimas, paburkimas ir niežėjimas. Urtikarijos (lot. Urticaria) bėrimas gali būti panašus į nutvilkymą dilgėle – iš to ir kilo šio alerginio arba nealerginio sutrikimo pavadinimas. Kaip atpažinti dilgėlinę ir kaip ją suvaldyti, kad nekenktų kasdienio gyvenimo kokybei?
Daugiau nuotraukų (1)
Kokie dilgėlinės simptomai?
  • Dilgėlinės simptomai yra gana nesunkiai atpažįstami, nes jai būdingi gan specifiniai požymiai:
  • Laiko prasme staigiai atsirandančios rausvos dėmės ar pūkšlės ant odos. Šioms pūkšlėms būdingas iškilumas, niežėjimas, rausva ar raudona spalva;
  • Dėmių ar pūkšlių dydis būna labai įvairus – skersmuo gali būti vos kelių milimetrų arba net delno dydžio, o kartais ir dar didesnis;
  • Šie paraudimai arba pūkšlės gali išnykti per kelias valandas, tačiau linkę atsirasti kitose odos vietose, „migruoti“;
  • Sunkesniais dilgėlinės atvejais taip pat gali pasireikšti angioedema, kai paburksta lūpų, veido, akių vokų ar net gerklės gleivinės (itin sunkiais atvejais gali išsivystyti anafilaksinė reakcija – gyvybei pavojinga būklė);
  • Dilgėlinei būdinga tai, kad simptomai pranyksta be pėdsakų.
Kokios galimos dilgėlinės priežastys?
Dilgėlinė pagal savo trukmę skirstoma į keletą grupių. Ji gali būti:
  • Ūminė, jei trunka iki šešių savaičių. Ūminę dilgėlinę dažniausiai sukelia įvairūs maiste esantys alergenai. Vertėtų paminėti kiaušinius, žuvį, pieną, riešutus ir kt. Taip pat dažni ūminės būklės „kaltininkai“ yra vaistai, ypač nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antibiotikai ir kitos vaistinių preparatų grupės. Ūminė dilgėlinė taip pat gali būti susijusi su vabzdžių įkandimais ar kontaktu su tam tikrais augalais bei lateksu. Kartais ūminė dilgėlinė išsivysto užsikrėtus virusinėmis ar bakterinėmis infekcijoms.
  • Lėtinė, jei trunka ilgiau nei šešias savaites ir kartojasi kas savaitę ar net kasdien. Blogiausia tai, kad lėtinės dilgėlinės priežastis gana dažnai lieka neaiški. Tuomet tokia dilgėlinė vadinama idiopatine lėtine dilgėline ir gali tapti rimtai gyvenimo kokybę ribojančia problema. Manoma, kad svarbiausi čia tam tikri autoimuniniai mechanizmai, todėl šiuo metu kuriami (ir jau taikomi) gydymo metodai, paremti būtent imuninio atsako koregavimu.
  • Rečiau pasitaiko fizinė dilgėlinė, kurios priežastys gali būti pačios įvairiausios – nuo šalčio ir karščio, iki saulės, spaudimo ar prakaitavimo poveikio.
Kaip gydoma dilgėlinė?
Pirmiausia visuomet bandoma pašalinti galimą dilgėlinės priežastį, pavyzdžiui:
  • Vengti alergijas galimai sukeliančių maisto produktų, vaistinių preparatų ar kitų dilgėlinės bėrimus provokuojančių veiksnių;
  • Vartoti antihistamininius vaistinius preparatus, kurie blokuoja H1 receptorius. Paprastai tai yra pirmo pasirinkimo gydymas. Rekomenduojama rinktis antrosios kartos vaistinius preparatus, kurie nesukelia mieguistumo. Jie tinkami ilgesniam vartojimui, ypač kai yra lėtinė dilgėlinės forma. Visgi, net antrosios kartos antihistamininiai vaistai mūsų centrinę nervų sistemą veikia skirtingu lygmeniu, tad labai svarbu atkreipti dėmesį į vaistų saugumo profilį, ar neslopina, ar nesukelia kitų šalutinių reiškinių, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, kuris vaistas slopina mažiausiai.
  • Ant bėrimų dedant šaltą kompresą gali sumažėti tokie simptomai kaip niežulys ir diskomfortas.
  • Taip pat gali būti naudingi papildomi metodai, pavyzdžiui, alkoholio, streso, karštų vonių ir pirčių vengimas. Labai svarbu dėvėti natūralių audinių ir nedirginančius bei nespaudžiančius drabužius, nes net netinkamas audinys ar per mažas drabužio dydis gali išprovokuoti dilgėlinės pasireiškimą.
  • Sunkesniais dilgėlinės atvejais ir tik gydytojo sprendimu gali būti didinamos antihistamininių vaistinių preparatų dozės. Taip pat gali būti skiriama gliukokortikoidų, tinkamų trumpalaikiam stiprios reakcijos gydymui.
  • Lėtinės dilgėlinės atveju, kai kenkiama gyvenimo kokybei, gali būti pasitelkiamas biologinis gydymas. Jis veiksmingas ne visais atvejais, tačiau visuomet gali būti svarstomas sunkesniais atvejais – kai numatoma biologinės terapijos nauda viršija galimą riziką.
Kada būtina skubi pagalba?
Retesniais atvejais dilgėlinės epizodai gali būti pavojingi gyvybei. Jei kartu su bėrimais pasireiškia pasunkėjęs kvėpavimas, užkimimas, lūpų, akių vokų, liežuvio ir gerklės patinimas, tuomet gali būti, kad prasideda anafilaksinė reakcija. Apie ją taip pat praneša gana stiprus galvos svaigimas ar net sąmonės pritemimas/ praradimas – tokiu atveju BŪTINA skubi medicinos pagalba.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.