Teiginys, kad vaisiai ir daržovės gali sukelti vėžį, skamba keistai. Daugybė tyrimų parodė, kad žmonės, kurie valgo daugiau augalinės kilmės maisto, gyvena ilgiau ir sveikiau, rečiau serga širdies ligomis ir įvairiomis onkologinėmis ligomis.
Plaučių vėžys nėra išimtis: daugelyje didelės apimties tyrimų gausesnis vaisių ir daržovių vartojimas buvo susietas su mažesne rizika, ypač jei žmogus rūko.
Atsižvelgiant į tai, naujas teiginys, kad vaisiai ir daržovės gali sukelti plaučių vėžį jauniems suaugusiesiems, yra stebinantis.
Lietuvoje pristatytas išskirtinis tyrimas: leis nuodugniai išanalizuoti sudėtingų ligų priežastis
Tačiau Anglia Ruskin universiteto (Jungtinė Karalystė) biomedicinos mokslų profesorius Justinas Stebbingas atkreipia dėmesį, kad bangas sukėlęs tyrimas buvo mažos apimties ir net nebuvo paskelbtas moksliniame žurnale.
Autoriai jį pristatė mokslinėje konferencijoje, o tyrime dalyvavo 187 žmonės, sergantys ankstyvos stadijos plaučių vėžiu.
Susiję straipsniai
Dauguma jų niekada nebuvo rūkę. Kai tyrėjai paklausė apie mitybą, daugelis jų teigė, kad valgo daug vaisių ir daržovių. Skamba, kaip sveikuoliai, tiesa?
Tyrėjai spėjo, kad kalti žemės ūkyje naudojami pesticidai.
Pasak J. Stebbingo, toks tyrimas toli gražu neįrodo, kad vaisiai ir daržovės yra kenksmingi. Tuo labiau jo rezultatai nereiškia, kad turėtų keistis mitybos rekomendacijos.
Platesnis vaizdas
Jau anksčiau galybė didelės apimties tyrimų patvirtino, kad žmonės yra, kurie valgo daugiau vaisių ir daržovių, jaučiasi geriau ir serga rečiau.
Metaanalizės, kuriose apjungiami kelių tyrimų duomenys, rodo, kad valgant daugiau vaisių ir daržovių sumažėja plaučių vėžio rizika. „Tai tyrimai, kurie formuoja oficialias gaires. Jie nėra tobuli, tačiau jie yra daug informatyvesni nei vienas nepublikuotas 187 pacientų tyrimas“, – pabrėžia J. Stebbingas.
Tad kodėl maži tyrimai kartais atrodo teigiantys ką kita?
Esant mažiems skaičiams, daug pakeisti gali tiesiog atsitiktinumas. Gal žmogus labai rūpinosi savo sveikata, valgė, kaip pataria gydytojai, dažnai lankėsi pas medikus ir dėl to jam anksti buvo nustatytas vėžys. Bet tokiu atveju mityba neturi nieko bendro su ligos išsivystymu.
Kitas aspektas – negalima visų žmonių, „kurie valgo daug daržovių“, suplakti į vieną. Kiti veiksniai gali skirtis. Žmonės nevienodai sportuos, vartos alkoholį, turės skirtingus darbus. Mityba nenulemia visko.
O kaip dėl pesticidų?
Tiesa, kad daugelyje tradiciškai auginamų vaisių ir daržovių galima išmatuoti pesticidų likučius. Žmonių, kurie valgo daug augalinės kilmės maisto, šlapime paprastai būna didesnis kai kurių pesticidų skilimo produktų kiekis.
„Taip pat tiesa, kad ūkių darbuotojai, kurie turi nuolatinį kontaktą su didelėmis pesticidų dozėmis, dažniau serga tam tikrų rūšių vėžiu. Tai rodo, kad pesticidai nėra nekenksmingi. Tačiau tai nereiškia, kad pesticidais purkšti obuoliai ar salotos gali sukelti plaučių vėžį“, – paaiškina J.Stebbingas.
Taigi, tikrai nevertėtų dangstytis pesticidų baime ir vietoj apelsino atsiplėšti bulvių traškučių pakelį.
Parengta pagal „The Conversation“ inf.