Svorio mažinimo injekcijos: profesorė atvirai apie tai, kada jos būtinos, o kada pavojingos

Pasak profesorės, svarbiausia – keisti požiūrį: „Nutukimas nėra tik išvaizdos klausimas. Tai liga, kuri ilgainiui gali lemti širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, net negalią ir gyvenimo kokybės praradimą.“

Nutukimas apibrėžiamas kaip perteklinis riebalų kaupimasis organizme, tačiau dažnas žmogus vis dar nežino, kada reikėtų sunerimti. Vienas pagrindinių rodiklių – kūno masės indeksas (KMI), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jeigu KMI viršija 25, tai jau signalas atkreipti dėmesį, o pasiekus 30 ar daugiau kalbama apie nutukimą. Ypač pavojinga riba laikoma virš 40, kai nutukimas tampa sunkia liga.

Tačiau vien KMI nepakanka. Gydytoja akcentuoja ir liemens apimtį – būtent pilvo srityje besikaupiantys riebalai kelia didžiausią riziką širdžiai.

Daugiau informacijos apie savo svorio rodiklius, informacijos apie nutukimą, straipsnių galima rasti svetainėje Manosvoris.lt, kur galima ne tik apskaičiuoti KMI, bet ir įsivertinti rizikas.

Nors įprasta manyti, kad nutukimą lemia tik per didelis maisto kiekis ir fizinio aktyvumo stoka, realybė sudėtingesnė.

„Dažnai nutukimą nulemia ir genetika, ir hormoniniai pokyčiai, net emociniai veiksniai, ilgalaikio streso sukeltos pasėkmės. Tai nėra vien valios klausimas“, – sako J. Plisienė.

Būtent dėl šios priežasties gydytojai ragina nevertinti žmonių paviršutiniškai – nutukimas dažnai yra kompleksinė, daugelio veiksnių nulemta būklė.

Nutukimas tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Padidėjęs kraujospūdis (virš 140/90), sutrikęs cholesterolio balansas – tai tik dalis rizikos veiksnių, galinčių sukelti rimtas ligas.

Kūno svorio sumažėjimas penkiais procentais gali būti naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai, kadangi mažėja kraujo spaudimas. Kūno svorio sumažėjimas 10–15 % gali sumažinti nemirtino infarkto ar insulto riziką iki 24 %.

Taip yra todėl, kad svorio sumažėjimas mažina kraujospūdį ir kraujo lipidus, užkerta kelią arterijų sukietėjimui ir kraujo krešulių susidarymui.

Be to, nutukimas organizme skatina lėtinį uždegimą, kuris tyliai veikia daugelį sistemų ir gali lemti širdies nepakankamumo vystymąsi.

Pirmasis gydymo žingsnis visada yra nemedikamentinės priemonės – mitybos korekcija, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas. Tačiau ne visais atvejais to pakanka. Ypač, kai kalbame apie žmones su jau dideliu viršsvoriu, ar nutukimu. Tokiu atveju savarankiškai mesti didelį svorį jau yra rizikinga, nes toks žmogus dažnai turi ne tik padidėjusį kraujospūdį, gliukozės svyravimus, bet ir pažeistus sąnarius, gretutines ligas.

Tokiais atvejais gali būti taikomas medikamentinis gydymas. Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė veiklioji medžiaga semagliutidas – GLP-1 receptorių agonistų grupės vaistas.

„Tai nėra stebuklinga injekcija. Vaistas padeda, tačiau kartu būtina keisti gyvenimo būdą – kitaip rezultatai nebus tvarūs“, – pabrėžia gydytoja.

Kalbant apie šių medikamentų poveikį svoriui, naujausiame klinikiniame tyrime semagliutidas svorį mažina vidutiniškai 21procentais.

Svoris mažinamas kokybiškai – net 84 % iš riebalinės masės, išlaikant raumenų jėgą, o vaisto saugumas ir efektyvumas įrodytas klinikiniais tyrimais, apimančiais milijonus pacientų. Be to, jis pasižymi ir kardiovaskuline apsauga – tai itin svarbu pacientams, turintiems širdies ligų riziką. Nes būtent nutukimas siejamas su širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo rizika, infarktu, insultu ir kitomis sveikatai pavojingomis būklėmis.

Sprendimą dėl tokio gydymo visada priima gydytojas, įvertinęs individualią paciento būklę.

Statistika rodo, kad žmogus per gyvenimą svorį mesti bando vidutiniškai septynis kartus, tačiau ilgalaikį rezultatą išlaiko tik nedidelė dalis.

„Numesti svorį – dar ne viskas. Didžiausias iššūkis – jį išlaikyti. Tam reikia ne tik disciplinos, bet ir supratimo apie savo organizmą“, – teigia profesorė J. Plisienė.

Svarbų vaidmenį čia vaidina ir biologiniai mechanizmai – alkio bei sotumo hormonai, emocinis valgymas, kasdieniniai įpročiai.

Didžiausia problema yra tai, kad nutukimo „neskauda“. Dėl to žmonės dažnai delsia, kol pasireiškia rimtos ligos: diabetas, infarktas ar širdies ritmo sutrikimai.

„Kuo anksčiau pradėsime koreguoti svorį, tuo mažiau pasekmių ir ligų turėsime ateityje“, – sako J. Plisienė.

Gydytojai ragina pradėti nuo paprasto žingsnio – įsivertinti savo kūno masės indeksą ir pripažinti, kad svoris yra ne tik estetikos, bet ir sveikatos klausimas.

„Mes galime padėti, bet pirmas žingsnis visada yra žmogaus sprendimas keistis“, – apibendrina specialistė.

Kaip pabrėžia laidos vedėja mokslininkė Edita Kondrotienė, būtent reguliarūs gyvenimo įpročiai, aiški struktūra ir aiškus planas padeda išlaikyti pokyčius: „Kai žinai, ką valgysi ir kaip judėsi, atsiranda kontrolė ir stabilumas.“