Viena iš priemonių, kurią gydytojai pradeda naudoti, kad padėtų numatyti žmogaus Alzheimerio ligos riziką, yra kraujo tyrimai. Įprastai mėginiuose ieškoma specifinių biožymenų.
Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „The Lancet“, parodė, kad šie biožymenų kraujo tyrimai taip pat gali padėti gydytojams aptikti labai ankstyvus kognityvinio nuosmukio požymius vidutinio amžiaus suaugusiesiems, kuriems nėra diagnozuota demencija.
Tyrėjai mano, kad kraujo tyrimų naudojimas gali suteikti daugiau motyvacijos laiku pradėti sveiko gyvenimo būdo pokyčius, kurie, kaip žinoma, gali padėti sumažinti demencijos riziką.
Sergantiems Alzheimeriu – neįtikėtina technologija: emocinę paramą suteiks robotas šuo
Teigiamas testas siejamas su pažintinių funkcijų blogėjimu vėliau
Autoriai atrinko apie 1300 šių tyrimo dalyvių, kurių vidutinis amžius buvo 61 metai (įvairavo nuo 53 iki 69 metų).
6 proc. dalyvių kraujyje buvo nustatytas didelis baltymų beta-amiloido ir tau kiekis, kurių sankaupos laikomos Alzheimerio ligos požymiu.
Pasak tyrėjų, būtent šie žmonės po 5 metų pasižymėjo ryškesniu atminties ir kitų kognityvinių funkcijų pablogėjimu.
Susiję straipsniai
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad teigiamas kraujo tyrimo rezultatas dar nereiškią, kad žmogui atsiras Alzheimerio ligos simptomai.
„Amiloidų kaupimasis smegenyse yra tarsi kuras, bet ne pati ugnis – jis sukuria sąlygas, bet negarantuoja progresavimo, nebent yra ir kitų veiksnių. Turime tiksliai išsiaiškinti, kas iš tų, kuriems pasireiškia ankstyvi biožymenų pokyčiai, iš tikrųjų susirgs demencija“, – paaiškino su tyrimu nesusijusi klinikinė neuropsichologė Megan Glenn.
„Ankstyva diagnostika yra labai svarbi, nes iki to laiko, kai atminties praradimas ir kiti simptomai tampa akivaizdūs, smegenys jau būna patyrusios didelę, greičiausiai negrįžtamą žalą“, – pabrėžė ji.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.