56-erių vyras persivalgė arbūzo ir krito be sąmonės: medikai prašo nekartoti jo klaidos

Pasirodo, ypač atsargūs turėtų būti lėtinėmis inkstų ligomis sergantys žmonės.

Arbūzas apskritai yra sveikas maisto produktas, tačiau jame yra daug fruktozės, kuri gali sukelti virškinimo sutrikimus, ypač tiems, kurie serga dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) arba turi fruktozės netoleranciją. Retais atvejais fruktozės netolerancija gali sukelti inkstų ar kepenų pažeidimus.

Arbūzų vartojimas gali sukelti nemalonius žarnyno simptomus, pavyzdžiui:

– pilvo pūtimą;

– vidurių užkietėjimą;

– viduriavimą;

– skrandžio skausmus.

Galbūt, ne visi susimąsto, bet arbūzuose gausu kalio. Nors įprastai jis naudingas širdžiai, per didelis kalio kiekis gali pakenkti žmonėms, ypač tiems, kurie vartoja vaistus nuo inkstų ar širdies ligų.

Kalio perteklius gali nulemti hiperkalemiją, kuri smarkiai sutrikdo širdies ritmą ir gali pareikalauti skubaus gydymo. Ši būklė taip pat gali sukelti raumenų silpnumą ir paralyžių. Asmenys, sergantys 1 tipo cukriniu diabetu, turintys mažą antinksčių hormonų kiekį arba širdies nepakankamumą, gali būti labiau linkę į padidėjusį kalio kiekį kraujyje.

Žurnale „Annals of Internal Medicine: Clinical Cases“ net publikuotas tyrimas, kuriame pristatyti 3 klinikiniai atvejai. Antai, rašoma, kad 2-ojo tipo diabetu sergantis 56 metų vyras, turintis IV stadijos lėtinę inkstų ligą, kreipėsi į medikus, nes buvo net 15 sekundžių praradęs sąmonę. Pacientas užsiminė, kad pastaruosius du mėnesius jis kasnakt suvalgydavo didelius kiekius arbūzo.

Gydytojai patarė jam sumažinti arbūzų suvartojimą ir hiperkalemija nepasikartojo.

Nors arbūzas turi aukštą glikeminį indeksą (GI) – nuo 74 iki 80 šimto balų skalėje – jo glikeminė apkrova (GA) yra žema, apie 5 (vertė virš 20 laikoma aukšta).

Gliukozės apkrova atsižvelgia tiek į GI, tiek į maisto produkte esančių angliavandenių kiekį, siekiant įvertinti, kaip greitai ir kiek maistas padidina cukraus kiekį kraujyje.

Nors valgant didelius arbūzo kiekius cukraus kiekis kraujyje gali staigiai pakilti, didelis arbūzo vandens kiekis ir maža GL leidžia jį saugiai vartoti diabetu sergantiems žmonėms, jei išlaikomas saikas.

Nors tai nutinka retai, bet gali pasireikšti alerginė reakcija į arbūzą, ypač tiems, kurie yra alergiški žolėms ar ambrozijai. Tai gali netgi sukelti anafilaksinį šoką – gyvybei pavojingą sunkią reakciją.

Fiksuotas atvejis, kai 11 metų berniukas buvo keletą kartų paguldytas į ligoninę dėl anafilaksijos, kurią sukėlė arbūzo sėklų suvalgymas. Tiesa, daugumai žmonių yra visiškai saugu valgyti arbūzų sėklas.

Arbūzuose yra daug tiramino – amino rūgšties, kuri gali sukelti migreną. Vieno tyrimo, kuriame dalyvavo beveik 4 000 žmonių, duomenimis, arbūzas užėmė pirmąją vietą tarp devynių vaisių, kurie sukelia galvos skausmą per kelias minutes po jų suvalgymo.

Likopenemija – tai būklė, dėl kurios oda laikinai įgyja oranžinį atspalvį. Ji atsiranda vartojant maisto produktus, kuriuose gausu karotenoidų, o vienas iš jų yra likopenas. Arbūzuose gausu likopeno – antioksidanto, kuris yra naudingas sveikatai, jei jo nevartojama per daug.

Retais atvejais, vartojant daug maisto produktų, kuriuose gausu likopeno, gali pakisti odos išorinių sluoksnių spalva. Ši būklė nėra pavojinga ir praeis, kai likopeno kiekis jūsų mityboje bus sumažintas.

Arbūzas paprastai yra sveikas ir saugus pasirinkimas, todėl, jei jį gerai toleruojate, galite jį valgyti dažnai. 92 proc. arbūzo – vanduo, todėl jis taip pat gali padėti išlaikyti skysčių pusiausvyrą organizme. Vartojant šį vaisių protingais kiekiais, jis gali netgi būti naudingas širdies sveikatai.

Jei žmogus per parą suvartoja 2 000 kalorijų, rekomenduojama bendra vaisių paros norma yra 150–300 gramų.

Bet arbūzas jokiu būdu negali būti pagrindinis vaisius žmogaus racione. Arbūzuose yra mažai būtinų maistinių medžiagų, įskaitant baltymus, vitaminą E ir B grupės vitaminus. Vartojant tik vienos rūšies maistą, gali atsirasti mitybos disbalansas.

„Arbūzų dieta“ gali padėti numesti svorio, nes ji yra mažai kaloringa, tačiau ji neužtikrina subalansuotos mitybos. Radikalių dietų nauda sveikatai nėra moksliškai pagrįsta, be to, dėl jų ekstremalaus pobūdžio kyla rizika organizmui.