Dar vasaros pabaigoje Vilniaus Santaros klinikų medikai pasakojo, kad Reanimacijos skyrių patekę pacientai dažnai būna komoje, sutrikusios sąmonės, negalintys savarankiškai kvėpuoti ir valgyti.
Kaip keičiasi erkių aktyvumas artėjant šaltajam sezonui? Ar gyventojai linkę skiepytis nuo erkinio encefalito ir kaip tinkamai apsisaugoti nuo erkių?
Anksčiau pavasariniai ir rudeniniai sergamumo pikai buvo ryškesni, bet klimatas pasikeitė, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Liga, kurią daugelis nuvertina: pasekmės gali būti visam gyvenimui
„Pavasarį, nutirpus sniegui, visos erkės atsibunda alkanos ir tada yra didžiausias aktyvumas. Rudenį antrasis pikas susidaro, nes kai kurios „laimingosios“ erkės jau pasimaitino, gavo kraujo, todėl pasiekė kitą vystymosi stadiją ir vėl nori pasimaitinti prieš žiemą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo M. Žygutienė.
Pastaraisiais metais, pasak jos, šie pikai nėra tokie ryškūs dėl klimato pokyčių. Užkrečiamųjų ligų specialistė pažymėjo, kad įtakos turi ir grybų sezonas.
Susiję straipsniai
„Šiuo metu socialiniuose tinkluose matome nuotraukas, sklinda kalbos iš lūpų į lūpas apie tai koks didelis yra grybų derlius. Žmonės daug laiko praleidžia miške ir tai, suprantama, padidina riziką susitikti su erke“, – pasakojo M. Žygutienė.
„Aš miške būnu retai“ – prastas pasiteisinimas
NVSC specialistė pasidalino, kad didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis laikosi nuo birželio iki spalio. O metų pabaiga priklauso nuo orų.
M. Žygutienė pastebėjo, kad antroje rudens pusėje koją pakišti gali ir susilpnėjęs poilsiautojų gamtoje budrumas. Grįžus iš miško, visada vertėtų apsižiūrėti, ar nėra įsisiurbusios erkės.
„Keičiasi visuomenės informuotumas. Dabar žmonės labai daug žino apie erkes ir jų platinamas ligas. Bet ne visi sureaguoja teisingai ir pakeičia savo požiūrį.
Vis dar egzistuoja nuomonė: „Aš miške būnu retai, man niekada nebuvo įsisiurbusi erkė.“ Bet kartais ateina lemtingas momentas ir pirma erkė susargdina žmogų.
O kartais ligą atneša tik dvidešimta erkė – yra buvę ir taip. Tada žmogus ir mirė nuo erkinio encefalito. Tai yra žaidimas rusiška rulete. Niekada nežinai, ar įsisiurbs erkė ir kokia ji pasitaikys – infekuota ar ne“, – dėstė M. Žygutienė.
Ragina nedelsti
Specialistė pabrėžė, kad skiepai – pati veiksmingiausia priemonė nuo erkinio encefalito. Idealiausia būtų pasiskiepyti vėlyvą rudenį ar žiemą, bet vakcinacija yra prasminga visus metus.
„Jeigu atsirado idėja pasiskiepyti, reikia neatidėlioti ir ryžtingai nukeliauti pasiskiepyti“, – sakė M. Žygutienė.
„Tai nėra vakcina, kuri susilpnina ligos eigą, ji apsaugo nuo paties susirgimo“, – pridūrė specialistė.
Asmenys skiepijami pagal įprastinę arba pagreitintą schemą. Anot NVSC, taikant įprastinę schemą, pirmosios dvi dozės skiriamos 1–3 mėnesių intervalu, o tolesnių dozių intervalai priklauso nuo konkrečios vakcinos gamintojo rekomendacijų.
Nurodoma, kad jau po trijų dozių susidaro patikima apsauga, kuriai palaikyti vėliau reikalingos sustiprinamosios dozės.
Valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų gyventojai. Kiti gali pasiskiepyti savo lėšomis gydymo ar kitoje skiepijimo paslaugas teikiančioje įstaigoje.