Kreipėsi į 60–69 metų amžiaus žmones: atrastas naujas požymis, kad artėja insultas (1)

Mokslininkai neatmeta galimybės, kad kai kurių žmonių pažintinius gebėjimus jau anksčiau galėjo paveikti nepastebėti, aiškių simptomų nesukėlę insultai. Vis dėlto šiai prielaidai patvirtinti reikia daugiau tyrimų.

Ekspertai pabrėžia, kad kol kas per anksti rekomenduoti pažintinių gebėjimų testus kaip įprastą insulto rizikos vertinimo priemonę.

Rugsėjį žurnale „Journal of the American Heart Association“ paskelbtame naujame tyrime mokslininkai aiškinosi, ar 60–69 metų žmonėms, kurių pažintinių gebėjimų testų rezultatai prastesni, vėliau kyla didesnė insulto rizika.

Paaiškėjo, kad insultą dažniau patirdavo tie, kurių atmintis buvo prastesnė ir kuriems reikėjo daugiau laiko informacijai apdoroti.

Tyrėjai nustatė, kad 60–69 metų dalyviams, prasčiau atlikusiems tam tikrus pažintinių gebėjimų testus, insulto rizika buvo iki 86 proc. didesnė.

Tyrime dalyvavo 4912 žmonių, iš kurių 3094 buvo 60–69 metų amžiaus. Nė vienam dalyviui anksčiau nebuvo diagnozuota demencija, insultas ar praeinantis smegenų išemijos priepuolis.

Dalyviai buvo stebimi vidutiniškai 12,3 metų. Per šį laikotarpį insultą patyrė 572 žmonės.

Analizuojant 60–69 metų dalyvių duomenis nustatyta, kad:

– prastesni bendrųjų pažintinių gebėjimų rezultatai buvo susiję su 86 proc. didesne insulto rizika;

– prastesnė epizodinė atmintis, padedanti prisiminti asmeniškai patirtus įvykius, buvo susijusi su 68 proc. didesne rizika;

– lėtesnis informacijos apdorojimas buvo susijęs su 66 proc. didesne rizika.

70 metų ir vyresnių dalyvių grupėje statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta, kai mokslininkai atsižvelgė į sveikatos būklę ir gyvensenos veiksnius, įskaitant rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą, diabetą ir išeminę širdies ligą.

Tyrime nedalyvavęs neurologijos profesorius, klinikos „Re Health“ gydytojas neurologas Derkas W. Kriegeris paaiškino, su kuo galėtų būti susiję šie amžiaus grupių skirtumai.

„Tokie rezultatai konkrečioje amžiaus grupėje gali būti susiję su laikotarpiu, kai aiškių simptomų nesukeliančios galvos smegenų kraujagyslių ligos jau yra pakankamai paplitusios, kad paveiktų pažintinius gebėjimus. Tuo metu šie gebėjimai vis dar gana jautriai reaguoja į kraujagyslių pažeidimus, o ne vien į senėjimo procesus“, – sakė D. W. Kriegeris.

Pasak jo, stipresnis ryšys su atmintimi ir informacijos apdorojimo greičiu yra biologiškai pagrįstas.

„Šios funkcijos priklauso nuo plačiai išsidėsčiusių nervinių jungčių ir galvos smegenų baltosios medžiagos tinklų, kurie yra pažeidžiami sergant smulkiųjų kraujagyslių ligomis ar patyrus nepastebimus smegenų kraujotakos sutrikimus“, – aiškino neurologas.

Tuo tarpu kalbinį sklandumą ir vykdomąsias funkcijas labiau veikia išsilavinimas, kalba, pažintinis rezervas ir smegenų gebėjimas kompensuoti tam tikrus sutrikimus.

Tyrimo autoriai iškėlė prielaidą, kad prasčiau pažintinių gebėjimų testus atlikę žmonės galėjo būti patyrę daugiau vadinamųjų nebyliųjų insultų – galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, nesukeliančių akivaizdžių simptomų.

„Manau, tai visiškai tikėtina. Nepastebėti smegenų infarktai ir smulkiųjų kraujagyslių ligos gali pasireikšti be aiškių insulto simptomų, tačiau vis tiek paveikti pažintinius gebėjimus“, – sakė kraujagyslių chirurgas Christopheris Yi.

Pasak tyrime nedalyvavusio gydytojo, tokie pokyčiai galėtų rodyti jau esamą kraujagyslių ligą, kuri taip pat didina tikimybę ateityje patirti simptomus sukeliantį insultą.

„Vis dėlto šiame tyrime nebuvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, kuris leistų patvirtinti tokį mechanizmą“, – pabrėžė Ch. Yi.

Tyrimas taip pat atkreipia dėmesį į veiksnius, kurie didina tiek pažintinių gebėjimų silpnėjimo, tiek insulto riziką.

Tarp jų – padidėjęs kraujospūdis, diabetas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir fizinio aktyvumo stoka.

Ch. Yi teigimu, būtent šie bendri rizikos veiksniai gali bent iš dalies paaiškinti nustatytą pažintinių gebėjimų ir insulto ryšį.

„Hipertenzija, diabetas, rūkymas ir fizinio aktyvumo stoka gali pažeisti galvos smegenis krauju aprūpinančias kraujagysles ir prisidėti tiek prie pažintinių gebėjimų silpnėjimo, tiek prie insulto“, – paaiškino gydytojas.

Vis dėlto mokslininkams atsižvelgus į daugelį šių veiksnių, 60–69 metų dalyvių grupėje nustatytas ryšys išliko.

Pasak Ch. Yi, tai leidžia manyti, kad žinomi rizikos veiksniai nevisiškai paaiškina tyrimo rezultatus.

Šiuo metu vertinant insulto riziką paprastai atsižvelgiama į kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, kūno masės indeksą, cholesterolio kiekį ir fizinį aktyvumą.

Taip pat vertinamas rūkymas, mitybos įpročiai, gretutinės ligos, tokios kaip diabetas ar prieširdžių virpėjimas, ir asmeninė bei šeimos ligų istorija, įskaitant anksčiau patirtą insultą, praeinantį smegenų išemijos priepuolį ar miokardo infarktą.

Tyrimo autoriai mano, kad pažintinių gebėjimų vertinimas ateityje galėtų tapti svarbia insulto rizikos nustatymo priemone jaunesnio amžiaus senjorams.

Tačiau D. W. Kriegeris ragina neskubėti.

„Pažintinių gebėjimų testavimas kol kas neturėtų tapti įprasta insulto rizikos vertinimo dalimi. Pirmiausia būtina pakartoti tyrimus, įrodyti, kad šie testai suteikia papildomos prognostinės informacijos, palyginti su jau taikomais kraujagyslių ligų rizikos vertinimo metodais, ir nustatyti, ar pagal jų rezultatus priimami sprendimai pagerina pacientų sveikatos rodiklius“, – sakė neurologas.

Šiai minčiai pritarė ir Ch. Yi. Jo manymu, ateityje tokie testai galėtų būti naudingiausi derinami su galvos smegenų vaizdiniais tyrimais ar kitais biologiniais rodikliais.

„Svarbiausia išvada – galvos smegenų sveikata ir kraujagyslių būklė yra glaudžiai susijusios. Tačiau šis tyrimas parodė sąsają, o ne įrodė, kad prastesni pažintiniai gebėjimai patys savaime sukelia insultą“, – apibendrino Ch. Yi.