Pereiti į turinį

Vėžio prevencijos ir gydymo skirtumai Europoje: kaip užtikrinti, kad visi gautų vienodą pagalbą?

Kaip užtikrinti, kad Europos įsipareigojimai gerinti vėžio prevenciją ir gydymą virstų ilgalaikiais pokyčiais, kurie būtų juntami visų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių pacientams? Šis klausimas buvo pagrindinis šią savaitę Briuselyje vykusiame renginyje, kurį surengė organizacija „Cancer Patients Europe“ (CPE).
Pacientė
Daugiau nuotraukų (1)
Buvęs Italijos ministras pirmininkas Enrico Letta pabrėžė, kad sveikata turėtų būti vertinama ne kaip išlaidos, o kaip ilgalaikė strateginė investicija.
„Sveikata nėra išlaidos. Tai ilgalaikė strateginė investicija. Investicijos į prevenciją, mokslinius tyrimus ir inovatyvius gydymo būdus didina produktyvumą, skatina žmones dalyvauti darbo rinkoje ir prisideda prie ekonomikos augimo. Kartu jos stiprina Europos atsparumą ir konkurencingumą“, – teigė E. Letta.
Renginyje aptarta, kaip Europos semestro mechanizmas galėtų padėti užtikrinti didesnę atskaitomybę ir mažinti vėžio prevencijos bei gydymo netolygumus Europoje.

Lietuvoje pristatytas išskirtinis tyrimas: leis nuodugniai išanalizuoti sudėtingų ligų priežastis

CPE valdybos sekretorė Merel Hennink atkreipė dėmesį, kad be nuolatinės pažangos stebėsenos vėžio problematika gali pamažu išnykti iš politikos darbotvarkės.
„Jei pažanga nestebima, kova su vėžiu gali pamažu išnykti iš politinės darbotvarkės. Įtraukdami vėžio klausimus į Europos semestrą galėtume užtikrinti, kad pažanga būtų vertinama kasmet, kiekvienoje valstybėje atskirai, o nelygybės mažinimas išliktų Europos prioritetu ir pasibaigus atskiriems finansavimo ciklams“, – sakė M. Hennink.
Nors Europos vėžio politikos srityje pasiekta reikšmingos pažangos, dideli skirtumai tarp valstybių išlieka prevencijos, ankstyvosios diagnostikos, gydymo ir pacientų priežiūros po gydymo srityse. Europos kovos su vėžiu planas ir nacionalinės vėžio kontrolės programos padėjo įtvirtinti svarbius įsipareigojimus, tačiau užtikrinti, kad jie būtų nuosekliai įgyvendinami ir stebimi visose ES valstybėse narėse, tebėra sudėtinga.
Anksčiau CPE atkreipė dėmesį į didelius storosios žarnos vėžio patikros programų aprėpties skirtumus ES valstybėse. Remiantis 2019 m. apklausos duomenimis, Kipre, Bulgarijoje ir Rumunijoje patikroje dalyvavo apie 5 proc. gyventojų, o Danijoje – 76 proc.
Briuselyje vykęs renginys buvo dalis proceso, kuriuo siekiama susitarti dėl siūlomos bandomosios vėžio politikos iniciatyvos veiksmų gairių.
„Cancer Patients Europe“ (CPE) – visos Europos pacientų organizacija, vienijanti įvairių vėžio rūšių pacientus, jų artimuosius ir žmones, įveikusius ligą. Organizacija siekia mažinti vėžio naštą žmonėms, sveikatos priežiūros sistemoms ir visuomenei, ragindama užtikrinti lygias ir savalaikes galimybes naudotis vėžio prevencijos, diagnostikos, gydymo ir priežiūros paslaugomis. CPE veikla apima mokslinius tyrimus, atstovavimą pacientų interesams ir dalyvavimą formuojant Europos politiką.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.